Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

2012-03-08 VAUET posėdis. Daugiabutis Lazdynuose, gyvenamasis namas Žiemgalių g. Žvėryne

Daugiabučio gyvenamojo namo Architektų g. 152B projektiniai pasiūlymai detaliajam planui rengti (autorius – D.Osteika).

Sovietmečiu pripažinti pavyzdiniu rajonu, Lazdynai ir šiandien laikomi vienu iš labiausiai vykusių urbanistinių gyvenamosios statybos projektų, įgyvendintų Vilniuje ir Lietuvoje. XX a. 7-ajame dešimtmetyje pastatytas rajonas, už kurį jo autoriai architektai V. E. Čekanauskas, V. Brėdikis, V. K. Balčiūnas, G. Valiuškis bei inžinieriai A. Kleinota ir V. Šileika 1974 m. buvo apdovanoti valstybine Lenino premija, tuomet paskubomis kilusių masinės statybos kvartalų kontekste išsiskyrė unikalia funkcine ir erdvine kompozicija, pritaikyta prie gamtinio konteksto, komfortiška, estetiška lokalia aplinka, patrauklių rekreacinių erdvių sistema ir socialine infrastruktūra.

Šiandien Lazdynų rajonas nebepulsuoja ankstesne gyvybe ir patrauklumu; pastatai susidėvėjo, lokalūs socialiniai, aptarnavimo centrai nebeveikia, kai kurie jų išvis dūla apleisti. Lazdynų gyventojai sensta, jaunų naujakurių – palyginti nedaug. Specialistai sutinka, jog Lazdynams būtina atsinaujinti: ir fiziškai, renovuojant namus, ir funkciškai, papildant rajono programą paslaugomis bei darbo vietomis. Tačiau įterpti naują elementą į išbaigtą, aiškią urbanistinę struktūrą ir kompoziciją, ją ne pabloginant, o papildant, nėra paprasta.

Naują daugiabutį Lazdynų centre, tiesiai už rajonu simboliu laikomos „Ryto“ skulptūros (G.Karalius) projektuojantis architektas D. Osteika prišliejo prie esančio apleisto kultūros centro pastato. Pasak autoriaus, 7aukštų tūrio, blokuoto prie žemo ilgo senojo korpuso, sprendimas atitiktų Lazdynams būdingą kompoziciją iš horizontalių ir vertikalių akcentų.

Pritarę, jog Lazdynų rajono atnaujinimas būtinas, o tūrio atsiradimas sklype greta kultūros centro – galimas, ekspertai pabrėžė, jog tik kompleksinis projektas, apimantis ne tik aktualų sklypą, bet ir visą centro kvartalą (kartu su kultūros centro ir šiuo metu prekybai naudojamu korpusais, viešosiomis erdvėmis) būtų tinkamas kelias Lazdynų aplinkos pagerinimui. Priminę, jog ir Vilniaus bendrajame plane iki 2015 m. gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo srityje numatytas kompleksinio planavimo prioritetas, ekspertai pasiūlė inicijuoti visų Lazdynų centro pastatų savininkų bendradarbiavimą rengiant bendrą rekonstrukcijos koncepciją. Nuo proceso neturėtų nusišalinti ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurios pareiga yra rūpintis visiems palankia ir prieinama fizine aplinka bei socialine gerove. Ir ne tik šiame konkrečiame projekte – turėtų būti sukurta gyvenamųjų rajonų atnaujinimo bendra sistema, užtikrinanti visuomenės ir investuotojų interesus atitinkančius, aplinką gerinančius sprendimus, spartinanti, o ne stabdanti gyvenamųjų rajonų regeneracijos procesus.

Komentuodama svarstymui pateiktą daugiabučio projektą, taryba rekomendavo, jog vis dėlto logiškiausia būtų stiprinti aptarnavimo, komercinę Lazdynų centro funkcijas, tačiau galbūt bendroje komplekso vizijoje atsirastų vietos ir papildomai gyvenamajai.
Naujo tūrio komplekso parametrai ir įkomponavimas, ekspertų nuomone, turėtų labiau atitikti Lazdynų rajono urbanistinius kompozicinius principus – labiau nei blokuotas vidutinio aukščio tūris čia derėtų atskirai stovinti vertikalė, siekianti 12 ar 16 aukštų, analogiškai kitiems rajono akcentams. Sprendimas atitraukti tūrį nuo kaimyno taip pat išsaugotų esamus svarbią Lazdynų vizualinę ir funkcinę ašį – pėsčiųjų taką, vedantį televizijos bokšto link.

Be to, ekspertų nuomone, rengiant projektą derėtų į procesą įtraukti ir su sprendiniais supažindinti ir Lazdynų rajono autorius.

 

 

Vienbučio gyvenamojo namo Žiemgalių g. 11 projektiniai pasiūlymai (autorius – E.Adomonis)

Vienas seniausių ir prestižiškiausių Vilniaus rajonų – Žvėrynas – žavi gyventojus ir lankytojus savitu urbanistiniu charakteriu, kuriam būdingas smulkus gatvių tinklas, mažaaukštis taškinis užstatymas, smulkus ir vidutinis mastelis, medinė architektūra, žaluma.

Šie bruožai būdingi pietinei rajono daliai, kuri turi vietinės reikšmės urbanistinio paminklo statusą ir yra saugoma. Gi šiaurinės Žvėryno dalies istorija – kitokia. Joje kūrėsi miestan atvykę neturtingi naujakuriai, vyravo chaotiškas menkaverčių pastatų užstatymas, todėl vertingo urbanistinio istorinio pagrindo nėra. Būtent šioje dalyje, Žiemgalių gatvėje, planuojama statyti dviaukštį individualų namą. Pasak projekto autoriaus architekto V. Adomonio, atliepiant pietinės Žvėryno dalies urbanistines tradicijas, vilos tipo pastatas kiek atitrauktas nuo gatvės, o nuo gretimo sklypo atskirtas rajonui būdinga ugniasiene.

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė, sunerimusi, jog pastatas savo stilistika nepakankamai darniai įsilieja į urbanistinį Žvėryno kontekstą, paprašė Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos pareikšti nuomonę.

Projektui didelių pastabų neturėję ekspertai daugiau nuostabos išreiškė dėl savivaldybės abejonių ir iniciatyvos. Anot tarybos, artimiausioje sklypo aplinkoje ir apskritai šioje Žvėryno dalyje vyrauja tokia tipologijų, mastelių, formų ir stilistikos įvairovė, jog reikalavimas siekti didesnės stilistinės darnos su kontekstu neturi nei svarių argumentų, nei aiškių nuorodų, prie ko reikėtų derintis. Tarybos nuomone, naujas pastatas tvirtai „įtupdytas“ į urbanistinį tinklą, jo mastelis ir tipologija atitinka žvėrynietiškas charakteristikas, o kokybiška architektūra nedviprasmiškai atspindi savą laikmetį.

Apibendrindama projekto problematiką, taryba pabrėžė savo nuolatinę nuostatą, jog nauja architektūra Žvėryno rajone turėtų žymėti šį laikmetį, atsisakant istorizmo formų stilizacijos.

 

Tekstas: Rūta Leitanaitė

Iliustracijos: www.architektusajunga.lt