Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

2012-05-31 VAUET posėdis. Daugiabučiai Lūšių/Elnių g. (DP ir PP), Naugarduko 19, 21 (DP ir PP), daugiabutis Savanorių 44 (DP ir PP)

1. Sklypų Lūšių g. 7/Elnių g. 6, 8 Vilniuje detalus planas ir projektiniai pasiūlymai.
DP - SĮ „Vilniaus planas“, PV – A.Smaliukas
PP – „JP architektūra“, Arch. – A.Kaušpėdas

Sėlių ir Narbuto gatvių ribojama Žvėryno šiaurinė dalis – tai natūralaus, chaotiško urbanistinio virsmo iliustracija. Istoriškai susiklosčiusio medinių namelių užstatymo fone pastaraisiais dešimtmečiais susiformavo įvairiausių pastatų tipų ir dydžių mozaika: nuo blokinių daugiabučių, iki biurų pastatų.

Planuojama, kad ant Narbuto gatvės šlaito iškils dar vienas naujas gyvenamasis kvartalas, projektuojamas studijos „JP architektūra“ (arch. A.Kaušpėdas).

2 tarpusavyje ažūrine galerija sujungti penkiaaukščiai sklype išdėlioti statmenai Elnių gatvei, kaip būdinga Žvėrynui. Nors kol kas artimiausi pastato kaimynai – vienbučiai nameliai, autoriai, atsižvelgdami į teritorijos vystymosi perspektyvas, teigia, jog neilgai trukus šioje rajono dalyje vienbutę statybą neišvengiamai pakeis stambesnių gabaritų pastatai ir projektuojamas namas savo masteliu visiškai pritaps prie urbanistinės aplinkos.

Dalis ekspertų pasigedo bendros teritorijos tarp Sėlių ir Narbuto gatvių urbanistinės koncepcijos – anot jų, iš pradžių derėtų užduoti bendrus principus, pagal kuriuos būtų formuojamas vietos urbanistinis, architektūrinis veidas. Kai kurių architektų siūlymu, tokioje vizijoje būtų galima pamąstyti apie jungtį su kitoje Narbuto gatvės pusėje esančia teritorija.

Kitų ekspertų nuomone, Žvėryno dalis, kurioje projektuojami daugiabučiai, jau turi aiškią struktūrą, apibrėžtą esamo gatvių tinklo. Be to, urbanistinė vizija neturėtų juridinės galios, todėl vienintelis ir pakankamas būdas valdyti situaciją teritorijoje - nustatyti leidžiamus užstatymo parametrus (aukštingumą ir intensyvumą).

Ant Narbuto gatvės šlaito iškilsiantys pastatai, anot ekspertų, taptų akcentu, vykusiai užduosiančiu mastelio parametrus judraus tranporto trakto išklotinei.

Aptariant architektūrinius sprendinius, pastebėta, jog kol kas architektūrinis įvaizdis pernelyg anonimiškas ir stokoja savitumo. Tačiau rasti naujiesiems daugiabučiams „žvėrynietišką“ veidą nebus paprasta, kadangi rajono identitetą kuria nedidelio mastelio vilos, individualaus namo tipas, o ne daugiabučiai.

 

 

 

2. Sklypų Naugarduko g. 19 ir 21 Vilniuje detalusis planas ir projektiniai pasiūlymai.
UAB „Unitectus“ (arch. D.Čepurna, T.Paulauskas, T.Mazūras, Ž.Urbas)

Iš trijų pusių įrėminta perimetrinio užstatymo, Naugarduko ir Algirdo gatvių sankryžos erdvinė kompozicija ateityje bus galutinai suformuota ketvirtajame kampe pastatant 5 aukštų tūrį. Jis pakeis šiuo metu teritorijoje esantį 1940 statytą vienaukštį.

Projektą nagrinėjusių Vilniaus urbanistikos-architektūros ekspertų nuomone, sankryžos kampą norėtųsi pabrėžti aiškiau ir be kompromisų: autoriams pasiūlyta tūrio neskaidyti į 4 ir 5 aukštų korpusus, nesmulkinti fasadų detalėmis; šiuo atveju, ekspertų nuomone, paprastumas ir monumentalumas turėtų būti pagrindiniai kriterijai. Projektuojant svarbu atsižvelgti ir greta, Naugarduko gatvėje, esantį individualų namą: jis, nors ir prastos būklės, yra saugotina kutūros vertybė, todėl greičiausiai ir ateityje šiuose sklypuose nebus galima formuoti perimetrinio užstatymo.
 

 

3. Sklypo Savanoriu pr. 44 Vilniuje detalusis planas ir projektiniai pasiulymai.
DP - A.Kažienės studija, PV – A.Kažienė, PP – studija „Artex“, arch. D.Striukas, G.Balkė

Vilniaus Naujamiestyje, ribojamas Savanorių, Žemaitės  ir Gerosios Vilties gatvių sovietmečiu statytas daugiabučių namų kvartalas išskiskiria ne tik savitu architektūriniu sprendimu Savanorių prospekto daugiabučių fasaduose, bet ir urbanistine struktūra. Nuo gatvės triukšmo daugiabučių korpusais pridengta centrinė žalia erdvė yra mėgstama vietinių gyventojų poilsio ir bendravimo vieta, o kartu – patrauklus traktas, jungiantis Savanorių prospekto prieigas su piečiau kvartalo esančiu stadionu, dviem vaikų darželiais, Gerosios Vilties mokykla ir Aklųjų bei silpnaregių užimtumo centru.

Pačiame erdvės centre, atskirdamas stadioną nuo žalios poilsio erdvės su sodu, stūkso garažų blokas, prie kurio būta parduotuvės, prieš kelis metus nuniokotos ugnies. Šiandien vietoje šio komercinio objekto 62 arų sklype ketinama statyti naują daugiabutį, kurį sudarytų trys 5-6 aukštų korpusai (DP – „A.Kažienės studija“,PP – studija „Artex“, arch. D.Striukas, G.Balkė).

 

Projektą nagrinėję Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertai pastebėjo, jog siūlomas pastatas griežtoje, užbaigtoje kvartalo kompozicijoje atrodo svetimkūnis, o įstriža kryptis stokoja logiško pagrindimo. Be to, gyvenamoji funkcija būtų neadekvati lokacijai pačiame neužstatytos erdvės centre, kuris būtų ir dėmesio, ir srautų traukos centras.

Tačiau labiausiai Taryba pabrėžė, jog žalia centrinė erdvė yra viena svarbiausių ir labiausiai saugotinų kvartalo elementų, o jos vieša funkcija turi išlikti. Ekspertai išreiškė nerimą, kad komercinę paskirtį pakeisianti gyvenamoji funkcija kvartalo centre gali reikšti aptvertą, tik tam tikrai grupei žmonių prieinamą zoną. Jų siūlymu, projekto autoriams derėtų paieškoti kitų naujo komplekso erdvinės ir funkcinės struktūros variantų. Alternatyva galėtų būti aukštesni, atskirai stovintys pastatai, neužkertantys pėsčiųjų srautų žemės lygyje ir nedarkantys erdvės vientisumo.

Beje, pastarosios likimas toli gražu nėra aiškus. Tarp projektuojamo sklypo ir Savanorių prospekto plytinti pieva su sodu ir takais nėra įteisinta, jai sklypas nėra suformuotas. Vilniaus miesto savivaldybė yra iniciavusi egzistuojančių žaliųjų teritorijų mieste įteisinimo programą, tačiau, pasak SĮ „Vilniaus planas“, šiai teritorijai kol kas jokio projekto nėra rengiama ir šiandien niekas negali užtikrinti, kad sodas su promenada nebus sudalintas grąžintinais sklypais. Jei taip atsitiktų, visiškai tikėtina, jog medžius ateityje pakeis dar daugiau naujų daugiabučių.

Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt