Lietuvos architektų sąjunga

2009-11-26 VAUET posėdis

LAS Vilniaus skyriaus architektūros – urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje aptarta Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) koncepcija (aut. G.Miknevičienė).



Ekspertams buvo pristatyta ir plano koncepcija, ir sprendiniai. Projekto tikslas – užtikrinti Vilniaus pilių rezervato vertybių išsaugojimą. Uždaviniai: nustatyti kultūros rezervate esančių kultūros ir gamtos vertybių tvarkymo kryptis ir priemones, sukurti rekreacinę infrastruktūrą, patikslinti rezervato ribas ir pasiūyti buferines (apsaugos) zonas.


Pasak G.Miknevičienės, teritorijoje yra vertingų objektų, žyminčių Vilniaus miesto raidą nuo LDK laikų. XIV-XV a. sunaikinta Kreivoji pilis, XV-XVI a. pastatyta Žemutinė pilis, Vilnius apjuostas siena. XIX a. dabartinio Sereikiškių parko teritorijoje įkurtas Botanikos sodas. Pilių teritorija ypač pakeista XIX a., ją transformuojant į karinę tvirtovę (pakeistas reljefas, statiniai).


Autoriai siūlo teritoriją labiau pritaikyti lankymui, projektuodami takus, numatydami informacinius centrus prie Vilnelės ir Neries santakos. Kalnų parko rezervatui administracinei, edukacinei veiklai reikalingi pastati ir parkingai galėtų atsirasti šalia Karo ir transporto muziejaus.


Teritorijoje, kur susiformavusi gamtinė griova, autoriai siūlo pažintinį-gamtinį taką, kuris per naują tiltelį per Vilnelę susijugtų su Sereikiškių parku. Piliakalnių šalituose prioritetas būtų skiriamas kultūriniam pažinimui, Vilniaus tvirtovės išryškinimui. Centrinėje dalyje prioritetas suteikiamas Kreivojo miesto elementų ryškinimui.


Kalnų parko rezervato direkcija planuoja griežtai kontroliuoti teritorijos lankymą. Teritoriją ketinama aptverti tvora ir rakinti nakčiai, jautrioje archeologinėje zonoje lankymas būtų labai ribojamas. Dviračiais bus galima patekti tik į pakalnės dalį.


Atskirų reglamentų Pilių rezervato teritorijai autoriai nenustatė. Jų nuomone, pakaktų galiojančių įstatyminės bazės nustatomų reglamentų (archeologiniam paminklui, valstybinės svarbos miškui ir t.t.).


Autoriai pateikė kelis vizualinės apsaugos (buferinės) zonos variantus. Anot jų, buferinė zona nustatyta tik Pilių rezervato šiaurinėje dalyje, nes pietinėje pusėje galioja Senamiesčio apsaugos reglamentai. Pasak G.Miknevičienės, buferinėje zonoje projektuojant naujus statinius, reikės įvertinti, ar jie neužstos Trijų kryžių ir Gedimino pilies.





Nors ekspertai teigiamai įvertino darbe atliktą analizę, projektui nepritarta.


Taryba dar kartą pabrėžė seną LAS poziciją, jog teritorijai, esančiai miesto centre, svarbiai kultūriniu požiūriu, rezervato statusas turi būti panaikintas. Pilių teritorija turėtų būti integruota į miesto struktūrą ir gyvenimą, o ne izoliuota nuo jo. LAS nuomone, dabartinis rezervatas galėtų būti vadinamas Nacionaliniu istoriniu-kultūros parku. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento kultūros ir paveldo skyriaus vedėjas V.Karčiauskas pastebėjo, jog toks projektas apskritai negali būti rengiamas, kadangi nagrinėjamos teritorijos paskirtis nėra „konservacinė“, o rezervato sąlyga – būtent konservacinės paskirties žemė.


Abejones sukėlė ir sprendimas apjuosti parką tvora. Ekspertų nuomone, apsaugos nuo vandalų priemonės galėtų būti efektyvesnės ir neturinčios  neigiamos įtakos estetiniam vaizdui – apšvietimas, vaizdo kameros .  Tarybos nuomone, Pilių teritorijos pažinimas turi būti atviras visuomenei, o ne ribojamas draudimais.
Architektai pasigedo  aiškaus parko naudojimo scenarijaus, patrauklaus lankytojams. Pastebėta, jog, rengiant projektą, nebuvo atsižvlegta į prieš kelis metus parengtą Vilnelės upės prieigų detalųjį planą (UAB “Urbanistika“), kuriame buvo numatytos prieigos prie upės, visuomeninis pakrančių naudojimas.  Pristatomame projekte sprendinį statyti naują  tiltelį per Vilnelę, sujungsiantį Sereikiškių parką su Užupiu tarybos nariai vienbalsiai palaikė, teigdami, jog tiltelis būtų natūrali jungtis, reikalinga turistiniam maršrutui Senamiestis-Pilių parkas.


Pasisakę prieš rezervato teritorijos plėtimą, ekspertai atkreipė autorių dėmesį, jog būtina ieškoti vietos naujiems parkingams – numatytų automobilių statymo vietų nepakaktų.


Tarybos nuomone, teritorijai naujų buferinių zonų nereikia nustatyti – pakaktų sutapdinti jas su Senamiesčio apsaugos zonomis, kurios pagal UNESCO reglamentus nustatytos Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m.  Pastebėta, jog, norint įteisinti naujas Pilių parko ribas ir apsaugos zonų ribas, reikėtų rengti naują specialųjį planą, arba minėtas ribas integruoti į kitus specialiuosius planus.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Archyvai

Atgal