Projekto „Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimas“ įgyvendinimui pagal suderintą pirkimų planą atviro konkurso būdu buvo perkamos „Jungtinio gyvybės mokslų centro projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos“. Iš viso buvo gauti 3 pasiūlymai.
Darbus vertino projektinių pasiūlymų vertinimo komisija (G. Blažiūnas, T. Balčiūnas, A. Blotnys, S. Kuncevičius, J. Pakšienė, A. Ratkevičius, J. Lazutka), atsižvelgusi į recenzentų (G. Paslaitis, V. Merkevičius, M. Pakalnis) nuomonę.
Suskaičiavus vertinimo komisijos balsus, geriausiu projektiniu pasiūlymu pripažintas UAB “Paleko ARCH studija” ir UAB “Cowi Lietuva” pateiktas darbas 114477 (arch. R. Palekas, P. Išora, J. Grinevičius, A. Dovydavičiūtė), surinkęs 1,13 balų.
Vertinimo komisijos komentaras. Aiški ir lanksti planavimo schema, lengvai pasiduodanti patalpų transformacijai pagal kintančius poreikius. Verslo inkubatoriaus patalpos suprojektuotos kaip papildomi pastato aukštai, tačiau nesunkiai gali būti perprojektuotos į priestatą, nekeičiant siūlomos pastato architektūrinės išraiškos.
Aikštės paviršius pritaikomas skirtingoms funkcijoms – jis horizontalus ir nesuskaidytas perkritimais, tačiau trūksta ryšio tarp pastato holo vidiniu erdviu ir aikštės. Pastatas atsiriboja nuo labai svarbus objekto – aikštės, medžių užsodinimu, įgilinimo tarp aikštės ir pastato. Neišnaudota galimybė vasaros metu kavinei funkcionuoti aikštės erdvėje. Patalpų grupių lokalizacija pastate gali būti lengvai keičiama, tačiau kelia abejonių galimos su atriumu susijusios eksploatacijos ir priešgaisrinės saugos problemos, taip pat ne visur apgalvoti gaisrinės saugos sprendimai, pvz., evakuacija iš amfiteatrinių auditorijų. Palyginti nedidelis ir kompaktiškas pastato užstatymo plotas ir santykinai nedidelis liftų ir laiptinių skaičius sąlygoja atitinkamą išorinių sienų plotą, kas pigintų statybos ir eksploatacijos kaštus.
Pastatas lakoniškai komponuojamas iš keturių ramiu ir aiškiu tūrių, užleidžiantis dominavimą būsimai bibliotekai. Pastato kompozicija paprasta ir kompaktiška. Lakoniška pastato funkcinė schema sąlygoja paprastą patalpų prieinamumą visuose pastato aukštuose. Autorių siūlomi nauji inžineriniai sprendimai – „Žaliosios technologijos“ (lietaus vandens panaudojimas, saulės baterijos pastato naktiniam apšvietimui), kelia abejonių, nes gali nepasiteisinti Lietuvos klimato sąlygomis, tačiau būtų svarstytini, detalizuojant sprendinius ir įvertinant jų ekonominę naudą. Stiklinis pastato laboratorijų fasadas kelia abejonių dėl energetinio efektyvumo, tačiau problemos sprendimo būdai galimi. Projektuojamo pastato tūris savo masteliu būtų artimas ties Antakalnio žiedu esančio naujo daugiabučio namo tūriui, todėl daugiabučio poveikis žiūrint iš tam tikrų taškų būtų kiek susilpnintas. Siūlomos pastato medžiagos – betonas, stiklas, metalas, medis. Atsisakoma apdailos elementų, techninės pastato įrangą ir vidaus komunikacijas siūloma palikti atviras. Tai leistų racionaliau panaudoti turimas lėšas. Ne visur tas būtų įmanoma, bet daugumoje atvejų sprendimas priimtinas. Pasiteisinanti (iš inžinierinio taško) pasirinkta Šiaurės – Pietų orientacija. Yra numatytos komunikacijų šachtos, kurių orientaciją gali tekti keisti projektavimo eigoje, tačiau aiškiai parodomas supratimas apie jų būtinumą
Antroje vietoje liko UAB “Ekoprojektas” ir UAB “Viltekta” pateiktas darbas 457888 (arch. G. Čaikauskas, V. Venckūnienė, V. Raugala, M. Kruopys, V. Macijauskaitė, E. Guldikauskaitė), surinkęs 1,87 balo.
Vertinimo komisijos komentaras. Pastatas komponuojamas iš atskirų tūrių išdėstytų, vėduoklės principu, kiekvienam tūriui suteikiant atskirą funkciją. Pirmajame plane, ties aikšte projektuojami laboratorijų korpusai, giliau – auditorijų blokai. Visi tūriai jungiasi bendru vestibiuliu. Tūrių dydžiai artimi savo masteliu šalia statomos bibliotekos masteliui. Tačiau jų komponuotė sukelia „sugrūstumo“ įspūdį, jie stovi pernelyg arti vienas kito.
Siūlomos fasadų plokštumos skaidomos vertikaliu žaliuzių ritmu, pasak autorių, suteikiančiu pastatui lengvumo ir primenančiu medžių kamienus. Siūloma erdvinė kompozicija iš esmės atitinka konteksto ypatybes. Pastatas lengvai prieinamas ir identifikuojamas, tačiau nėra akcentuotas įėjimas, didesnis dėmesys skiriamas pastato tūrių kompozicijai. Šalia esančios aikštės terasavimas ateityje kliudys masinių renginių organizavimui. Aikštės išklotinė užbaigiama ne pastatu, o automobiliu parkingu.
Pastato transformacijų galimybė minimali, kiekvienai funkcinei zonai iš esmės yra skirtas atskiras korpusas. Jei kiltų poreikis ateityje perskirstyti patalpų plotus tarp funkcinių zonų, to nebūtų galima padaryti. Neišspręsta gaisrinė sauga (maži atstumai tarp korpusų). Toliau tęsiant pastato projektavimo darbus reikėtų keisti planinius sprendinius atsižvelgiant į gaisrinės saugos reikalavimus.
Pastatas sudėtingos planinės struktūros, dideli atstumai tarp planuojamų korpusų, komplikuotas ir neekonomiškas rūsio planas. Siūloma įrengti 14 laiptinių, 15 liftų. Tai smarkiai brangintų statybos ir eksploatacijos kaštus. Dideli užstatymo ir išorinių pastato sienų plotai, kas eksploatuojant pastatą sąlygos didesnius energetinius nuostolius ir brangins eksploataciją. Visi pastato tūriai jungiasi bendru vestibiuliu. Inžinieriniu požiūriu toks sprendimas nėra blogas. Tačiau nėra numatyta techninių patalpų viršutiniuose pastato aukštuose, (atsiradus joms ant stogo pastatas pagal aukštingumą viršytų detaliajam plane numatyta ribinį aukštingumą). Patalpų aukštis numatytas tik 3,5 m nuo grindų iki grindų, todėl suprojektavus patalpų vėdinimo sistemą, įvertinus kitas po pakabinamomis lubomis atsirasiančias inžinerines sistemas, laboratorijų aukštis lieka per žemas.
Siūlomi kasetiniai arba sieniniai aušinimo įrenginiai. Mikroklimato ir komforto požiūriu tai nėra šiuolaikiškiausias sprendimas. Automobilių parkingo (siūloma įrengti antžeminį parkingą gretimame sklype, taip išnaudojant didžiąją jo dalį) ir verslo inkubatoriaus (numatytas ne priestatas, o papildomi pastato aukštai) siūlomi sprendiniai neatitinka konkurso sąlygų, nurodytų techninėje užduotyje.
Darbas 777777, kurį pateikė UAB “Vilniaus architektūros studija” (arch. A.Asauskas, R. Kirdulis, V. Lukoševičius, T. Noreika, E. Petkevičius, I. Lukauskas, A. Syrusas, G. Gumenikovaitė, M. Venslavičiūtė, D. Počešiūnas, J. Vaškevičius), vertinamas nebuvo dėl neatitikimo detaliojo plano reikalavimams ir anonimiškumo pažeidimo.
Vertinimo komisijos komentaras. Pateikti sprendiniai neatitinka galiojančio detaliojo plano: siūlomas pastato aukštis (47 m.) neatitinka maksimalaus galimo pastato aukščio, nurodyto detaliojo plano reglamentuose (35 m), užstatymo tankis atskirose reglamentinėse zonose viršija detaliajame plane nurodytus, automobilių parkavimo sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių. Elektroninės bylos, kuriose buvo pateiktas projektinis pasiūlymas, buvo pažymėtos jas kūrusio asmens vardu ir pavarde, tokiu būdu buvo pažeistas pasiūlymo anonimiškumas. Kadangi projektinis pasiūlymas neatitinka detaliojo plano reikalavimų, jis toliau nagrinėjamas nebuvo.
Lietuvos architektų sąjunga dalyvavo šio konkurso organizavime prisidėdama prie konkurso sąlygų rengimo, ekspozicijos organizavimo bei skirdama narius į vertinimo komisiją bei recenzentus. Vertinimo komisijai pateikus savo išvadas, tolimesnę konkurso eigą lėmė Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų komisija.
Vertinimo komisijos išvados buvo perduotos Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų komisijai. Buvo nustatyta, kad visų konkurso dalyvių kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus. Deja, išnagrinėjusi visą pirkimo medžiagą (projektinius pasiūlymus ir kitus viešojo pirkimo sąlygose numatytus dokumentus), Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą visus pasiūlymus atmesti. UAB „Ekoprojektas“ ir UAB „Viltekta“ techninis pasiūlymas neatitiko techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. UAB „Cowi Lietuva“ ir UAB „Paleko archstudija“ nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. UAB „Vilniaus architektūros studija“ nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir techninis pasiūlymas neatitiko detaliojo plano reikalavimų.
Siekdamas įgyvendinti minėtą projektą laiku, racionaliai panaudoti paramos sutartyje numatytas lėšas ir užtikrinti sąžiningą idėjų konkurenciją, Vilniaus universitetas mano, kad „Jungtinio gyvybės mokslų centro projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimą“ toliau būtų tikslinga vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į jas pakviečiant visų trijų konkursui pateiktų darbų autorius, sudarius jiems galimybę pataisyti pateiktus projektinius pasiūlymus.
