Pirmą kartą Vilniuje vykusiame bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštųjų architektūros mokyklų absolventų darbų parodoje-konkurse geriausiu bakalauro darbu pripažintas Ats Buddell (Estija) transporto sistemų sujungimo projektas Taline, o geriausiais magistro darbais išrinkti trys projektai: Donato Cesiulio (Lietuva, VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio (Lietuva, VDA Kaunas) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann (Estija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.
Tradiciškai kasmet Lietuvos architektų sąjungos organizuojama geriausia architektūros studentų absolventų paroda-konkursas pirmą kartą, bendradarbiaujant su Estijos, Latvijos architektų sąjungomis, vyko tarptautiniu mastu: darbus parodoje pristatė visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūros mokyklos.
Architektūros studentams šis renginys svarbus ir dėl viešumo (galimybė savo darbą eksponuoti ne aukštosios mokyklos, o ekspozicinėje erdvėje, taip pat – pristatyti savo darbą ne tik akademinei, o platesnei architektų bendruomenei), ir dėl plataus konteksto (kitų mokyklų abiturientų darbų), ir dėl galimybės sulaukti kolegiško įvertinimo iš žiuri, kurie neatstovauja jo mokyklos, narių.
Tarptautinė dimensija ne tik padidino renginio reikšmingumą, žinomumą, bet ir tapo informacijos apie Latvijos, Estijos architektūrinio mokymo specifiką ir metodus šaltiniu.
Dvi dienas trukusį renginį sudarė ne tik parodos atidarymas, apdovanojimų įteikimas ir parodos leidinio pristatymas, bet ir viešas studentų darbų pristatymas, viešos žiuri narių E. Archipovaitės ir K. Luik paskaitos bei atvira Baltijos šalių architektūros mokyklų diskusija, kurioje diskutuota apie architektūros edukacijos problemas ir specifiką: kaip architektūros studentų kiekis įtakoja studijų kokybę? (Rygos technikos universitete studijuoja 50 studentų, Talino taikomųjų mokslų – 149, Estijos meno akademija kasmet priima po 15 studentų; VGTU šiuo metu studijuoja 100 magistrų ir 450 bakalaurų) Koks darbas veiksmingiausias – didelėje grupėje, atskirose studijose ar individualus? Kokių naujų įgūdžių rinka reikalauja iš studijas baigusio architekto, ir ar mūsų architektūros mokyklos studentus parengia naujiems iššūkiams? Kaip mokyklos susieja savo mokymo programas su realybe: ar bendradarbiauja su savivaldybėmis, kitomis institucijomis, bendruomenėmis?
Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas
Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas
Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas
Baltijos šalių architektūros mokyklų diskusija. Foto: V. Obolevičius
Žiuri narė E. Archipovaitė. Foto: L. Atas
Žiuri narys K. Luik. Foto: L. Atas
Foto: L. Atas
Foto: L. Atas
Foto: L. Atas
Parodoje, kuri iki š.m. lapkričio 20 d. veikia Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius), pristatyta 16 darbų iš 8 architektūros mokyklų: Kauno Technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos (Vilniaus ir Kauno fakultetų), Vilniaus Gedimino technikos universiteto, architektūros ir urbanistikos katedrų, Rygos technikos universiteto, Estijos meno akademijos, Talino Taikomųjų mokslų universiteto. Dvi neseniai įkurtos naujos mokyklos – VDA Klaipėdos fakultetas ir Rygos ekonomikos ir verslo universiteto architektūros ir dizaino fakultetas – parodoje pristatė savo programą, o pirmųjų absolventų darbus pateiks kitąmet.
Kiekviena mokykla parodai pateikė po 2 darbus: vieną bakalauro ir vieną magistro, arba, Estijos universitetų (kuriuose nėra dviejų lygių studijų) atveju, 2 vienodo lygio darbus.
Studentų darbus vertino nepriklausoma žiuri: profesionalūs architektai, nedėstantys nė vienoje iš konkurse dalyvaujančių mokyklų. Šiemet Lietuvą atstovavo Elena Archipovaitė (dirbanti Norvegijos Mokslo ir technologijų universitete), Latviją – “Arhis” studijos vadovas Andris Kronbergas, o Estiją – “Kontekst studio” įkūrėjas architektas Karli Luik.
Tarptautinė žiuri projektuose ieškojo konceptualumo, originalumo, inovatyvumo, aiškiai išreikštos idėjos, pateikimo estetikos, tačiau visų pirma – architektūroje itin aktualaus integralaus požiūrio, socialinės dimensijos, tampraus analizės ir pateikiamo dizaino ryšio.
GERIAUSIAS ARCHITEKTŪROS BAKALAURO DARBAS 2014
Ats Buddel. „Rail Baltica terminalo ir kitų transporto sistemų Talino mieste sujungimas“
Darbo aprašymas: When contemplating the development of Rail Baltic, a mammoth terminal in Tallinn doesn’t seem as the most efficient concept. Rather, the city itself should be seen as a vast transportation hub, where terminals are not be crammed into a single structure but situate naturally and fuse readily with their surroundings – this would allow the passenger to truly experience the milieu of the city and put emphasis on the pedestrian, by far a more active agent than the automobile commuter, which would also work towards enlivening the commercial aspects outside of shopping centres. By way of establishing this corridor of public transportation into the hearth of the city, this paper proposes core solutions and guidelines applicable for similar instances of urban planning.
Žiuri komentaras. Tai – labiausiai išskirtinis darbas, kurio autorius kuria ne pastatą, o planuoja miestą ir jo infrastruktūrą. Autorius projekte sujungė įvairių transporto rūšių – upės, tramvajaus, autobusų ir t.t. – sistemas. Įdomiausia matyti, kad studentas pasirinko kurti ne pastatą, o erdves tarp pastatų, gatvių vaizdus, kurie dažniausiai architektų lieka nepastebėti, nors šias erdves miestiečiai naudoja dažniausiai ir kasdien.
Iš pirmo žvilgsnio toks projektas neatrodo patrauklus, nes jame nėra jokios pritrenkiančios architektūros. Tačiau patogi, funkcionali transporto sistema miesto patrauklumui yra ne mažiau svarbesnė nei meno muziejai ar kultūros centrai.
Studentas pasirinko šiandienos aktualios socialinės ir politinės temos erdvinį aspektą. „Rail Baltic“ tema mūsų regiono diskurse figūruoja pastoviai. Ir štai bakalauro lygio studentas nusprendžia priimti tikrai sudėtingą temą, tyrinėti transporto erdvių visuomeniškumą, įsiliejimą į miesto struktūrą, jų patrauklumą miestiečiams. Įprasta manyti, kad ši sritis nėra architekto darbas.
Ats Buddell. Foto: V. Obolevičius
GERIAUSIAS ARCHITEKTŪROS MAGISTRŲ DARBAS.
Žiuri apdovanojimą skyrė 3 projektams: Donato Cesiulio (Lietuva, VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio (Lietuva, VDA Kaunas) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann (Estija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.
Žiuri komentaras: Žiuri vieningai nusprendė, kad šiandien nebėra architektūros herojų. Ir jų nebereikia. Visi trys apdovanotieji darbai atskleidžia šiandienos problemas, jie socialiai orientuoti. Projektai nėra itin originalūs globaliame kontekste, juose siūlomi sprendimai yra apgalvoti ir netgi įgyvendinti kitose Europos ir kitose šalyse, tačiau Baltijos šalyse architektai tik pradeda kurti darbus, susijusius su socialine integracija. Studentų darbuose bandoma suderinti įvairių pastato naudotojų interesus, kad visuomenė, verslas, valdžia galėtų sugyventi ir dirbti vienoje sistemoje. Darbai labai paprasti, realūs ir juos galima įgyvendinti.
Trys geriausi magistrantų darbai parengti po labai gilios problemų analizės ir ilgo galvojimo prieš pradedant kurti formą.
Šie trys darbai ambicingi ne tiek architektūros dizaino prasme, kiek dėl to, kad jų autoriai bando spręsti visuomenines problemas, kurti bendruomenes. Vienas pagrindinių architektūros uždavinių šiandien – suburti žmones, skatinti jų bendravimą. Iš vienos pusės, dėl informacijos prieinamumo pasaulis susitraukė, iš kitos pusės mes vis labiau tolstame vienas nuo kito. Donatas Cesiulis savo suprojektuotame bendruomenės centre bando sujungti čia gyvenančių, kuriančių, dirbančių žmonių privatumą ir bendruomeniškumą, o taip pat integruoti ir valdžią, kuri šiandien, kaip patiriame kiekvienas, dažnai būna atitolusi nuo realaus žmonių gyvenimo. Lukas Tuleikis demencijos centro projekte sprendžia labai sudėtingą problemą, kaip proto ligomis sergantiems žmonėms suteikti galimybę gyventi pilnaverčio miestiečio gyvenimą.
Donatas Cesiulis (VGTU Arch. kat.) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“
Darbo aprašymas: Šis projektas sprendžia modernaus miesto fizinių erdvių monopolijos problemą, dėl kurios žmonės prarado galimybę savarankiškai formuoti savo aplinką. Bendruomenės centras yra laisvos prieigos erdvių laboratorija, skirta nevaržomai žmonių veiklai ir jos reprezentavimui kitiems centro gyventojams, kuriant erdvę natūraliam bendruomeninių saitų formavimuisi. Ant buvusios gamyklos industrinio karkaso montuojami asmeniniai bendruomenės centro narių gyvenamieji moduliai tampa privačios nuosavybės pamatu formuojant aplinką, kurioje individualaus žmogaus egzistavimas yra pagrįstas svarbos ir atsakomybės
motyvais, platesnės žmonių bendruomenės atžvilgiu.
Lukas Tuleikis (VDA Kauno f.) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“
Darbo aprašymas: Darbe siekiama sukurti atvirą bei patrauklią visiems visuomenės nariams erdvę, kurioje žmogus su psichine negalia turėtų galimybę išlikti socialiai aktyvus bei kuo ilgiau išlikti bendruomėje. Pagal išlikusius brėžinius atstatoma istorinė Ąžuolyno oranžerija, kaip Žaliakalnio gyventojams gerai atpažįstamas kultūros simbolis iš praeities. Pakitusiai funkcijai įkūnyti abipus jos formuojamas naujas šilnamių ansamblis, reprezentuojantis per laiką pakitusias vertybes: augantį dėmesį silpniesiems visuomenės atstovams, pabrėžiant individualumą, bei bendradarbiavimo galimybes. Monumentalumą ir diktatą keičia procesualumas ir diskusija.
Kristi Tuurmann (Estijos meno akademija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“
Darbo aprašymas: The master’s thesis centers on North-Tallinn a district in the city of Tallinn. The goal of the project is to re-activate the cityscape and alleviate the physical and mental borders in North-Tallinn by introducing various interventions to the neglected and anonymous area. Project focuses on the area at the end of the Kopli freight station, one of the many border-like situations that characterize the whole district.
The proposed strategy is to organize the space with new elements, to highlight the extant qualities and create conditions that inspire interaction with the city. The spatial elements that are added to the environment mark and frame the spaces enclosed while leaving residents with room for interpreting the intended purpose of the created spaces.
Žiuri įteikia apdovanojimus L. Tuleikiui ir D. Cesiuliui. Foto: V. Obolevičius
Foto: V. Obolevičius
Renginio Didžiojo rėmėjo „Ceresit“ prizas atiteko Estijos taikomojo mokslo universiteto studentei Helen Tikka, projekte „Ulemiste jungtis“ sukūrusiai keleivių terminalą Taline.
Darbo aprašymas: Ülemiste Junction as a new city gate of Tallinn is the final station of the Rail Baltic railway, while being united with local trains, buses and trams. Multifunctional terminal is situated in Ülemiste – close to the city center, being the connection point of the international airport and harbour. Therefore, Ülemiste Junction unites main public transportation types of Estonia. Fast and organized transfer oppurtunities are user-friendly and decrease the intensity of car traffic in city center. Buildings organic formula and material are outstanding in the environment. Laminated timber joists and high glass facades form a grandiose and cozy whole. Great squares in front of the terminal are connected with the tram tunnel, making the area attractive for pedestrians.
„Ceresit” prizo įteikimas Helen Tikkai. Foto: V. Obolevičius
Paroda veikia iki: 2014 lapkričio 20 d., darbo dienomis 9:00-17:00 val., Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius)
2014 m. Lietuvos architektūros mokyklų absolventų statistika (bus papildyta):
KTU:
VDA Vilniaus fakultetas:
VDA Kauno fakultetas:
VGTU Architektūros katedra:
VGTU Urbanistikos katedra: 27 bakalaurai, 16 magistrų
Foto: V. Obolevičius
Tekstas: Rūta Leitanaitė
