Naujojo Vilniaus miesto centro dešiniajame Neries krante veidas žada netrukus keistis. Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė „Lords LB“planuoja statyti apie 16 aukštų administracinį pastatą.
Šiuo metu galiojantys Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentai teritorijoje tarp Konstitucijos prospekto ir upės leidžia tik neaukštybinių (iki 35 m aukščio) pastatų statybą. Šiuo metu pradedama Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo procedūra, kuri leistų koreguoti aukštybinių pastatų statybai skirtą zoną. Kokia galėtų būti šios zonos erdvinė kompozicija ir parametrai, Vilniaus architektūros-urbanistikos tarybai pristatė architektai M. Pakalnis, I. Kliobavičiūtė, D. Sabaliauskienė, R. Bimba, O. Voišnis ir M. Noreika.
Pasak vieno iš urbanistinės studijos autorių architekto M. Pakalnio, Vilniaus savitumą kuria skirtingos morfologijos kvartalai, išsidėstę žalių šlaitų fone, ir dešiniajame Neries krante esantis aukštybinių pastatų sektorius yra vienas iš jų. „Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka, M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato.
Tiek šios studijos sprendiniuose tiek ir faktiškai Neries dešiniojo kranto architektūrinę kalvą sudaro 3 kvartalų grupės. Kvartaluose tarp Konstitucijos pr. ir Lvovo g. išsidėstę aukščiausi pastatai formuoja kalvos “gūbrį”, kvartaluose tarp Lvovo g. ir Krokuvos g. numatyti aukštybiniai pastatai formuos šios kalvos “šiaurinį šlaitą”. “Pietinis šlaitas”, esantis piečiau Konstitucijos prospekto nesuformuotas – jį sudaro tik 2 aukštybiniai pastatai. Jo pilnavertis suformavimas negalimas dėl galiojančio bendrojo plano sprendinių – čia nenumatyta teritorija , kurioje galimi aukštybiniai pastatai.“ (ištrauka iš urbanistinės studijos)
Anot analizes iš įvairių Vilniaus panoraminių taškų pristačiusio architekto, planuojamame sklype galintis atsirasti aukštybinis pastatas patektų į bendrą kompozicijos siluetą ir iš jo neišsišoktų. Jis užplidytų ir formuotų aiškiau išreikštą pietinį urbanistinės kalvos parterį, urbanistinės kalvos siluetas sklandžiau „nusileistų“ upės link. Pasak I. Kliobavičiūtės, daugiaplaniškumas būdingas Vilniaus senamiesčiui, šis principas teigiamai vertintinas ir naujojo miesto centro kompozicijoje. Anot architektų, aukštybinis pastatas šioje miesto vietoje taip pat išryškintų Konstitucijos prospekto ašį, formuotų kol kas nepakankamai artikuliuotas erdves – Europos aikštę ir skverą tarp viešbučio ir VCUP parduotuvės. Greta upės esanti šv. Rapolo bažnyčia turi apsaugos zoną, tačiau ji planuojamo sklypo nesiekia, todėl vizualiniam konfliktui prielaidų nebūtų.
Anot pastato architekto R. Bimbos, siūloma arkos pavidalo dviejų tūrių kompozicija įrėmintų Baltojo tilto ašį ir nukreiptų ją toliau, Europos administracinio ir verslo centro erdvės link. Pastato pirmajame aukšte būtų įrengta įstiklinta visuomeninė erdvė su restoranais, kavinėmis ir kitomis visuomeninėmis, komercinėmis funkcijomis. Viršutiniai aukštai būtų išnuomoti biurams. Po pastatu numatytas trijų aukštų požeminis parkingas. Jo antrajame aukšte siūlmas pėsčiųjų tunelis, jungsiantis Šnipiškių skverą su požemine perėja po Konstitucijos prospektu, vedančia į Europos aikštę. Sprendžiant didelio parkavimo vietų poreikio problemą projekto iniciatoriai tariasi su gretimai esančio viešbučio savininkais dėl bendro parkingo įrengimo ateityje.
Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba pritarė, jog kol kas urbanistinės kalvos dešiniajame Neries upės krante kompozicija nėra baigta: aukšti pastatai formuoja „skardį“ ties Konstitucijos prospektu, o tolygaus žemėjimo upės link trūksta. Daugumos nuomone, pietinėje kalvos dalyje tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės, „Lietuvos“ viešbučio kaimynystėje galėtų atsirasti ir daugiau aukštybinių pastatų. Taigi, pabrėžė ekspertai, reikėtų įvertinti ir planuoti ne tik vieną sklypą Baltojo tilto ašyje, bet platesnę teritoriją tarp „Swedbank“ būstinės ir Rapolo bažnyčios.
Tačiau pateiktam pastato projektui ekspertai pareiškė daug pastabų. Jų nuomone, Baltojo tilto ašyje esantis sklypas – itin matomas, jame atsirasianti architektūra turės didelės įtakos viso Naujojo miesto centro dešiniajame Neries krante kompozicijai ir įvaizdžiui, todėl turinti būti ypatingai aukštos kokybės. Pritarusi idėjai pratęsti Baltojo tilto ašį Europos aikštės link, o ne užkirsti ją pastatu, didelė dalis ekspertų sukritikavo grubias siūlomo pastato proporcijas, pareikšta pastabų dėl pernelyg tiesmukiško dominavimo išklotinėje, užstojant antrame plane esančius aukščiausius pastatus. Abejonių sukėlė ir stambių, plačių stačiakampių siluetas.
Ekspertų nuomone, būtina išsamiau panagrinėti pastato reikšmę urbanistinės kalvos kompozicijai (ar jis turėtų būti išsiskiriantis akcentas, ar įsilieti), santykiui su kitais gretimais pastatais, jo paties proporcijoms. Dalis ekspertų pasisakė už tai, jog pastatas neturėtų užstoti Europos verslo centro dominantės nuo Baltojo tilto, o vartų idėją būtų galima formuoti ir kitaip, tilto ašį įrėminant vienu tūriu ir „Lietuvos“ viešbučiu. Ekspertai rekomendavo itin didelį dėmesį skirti sklypo parametrams – užstatymo tankumui, intensyvumui (kuris pasiūlytame projekte atrodo per didelis), aukštingumui, prioritetą teikiant architektūrinei kokybei. Ekspertų neįtikino ir požeminio pėsčiųjų tunelio sprendimas – jų nuomone, toks viešųjų erdvių sujungimas nepatrauklus ir jam reikėtų ieškoti alternatyvų, suteikiant pėsčiųjų ašiai daugiau reikšmės ir visuomeninės funkcijos.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
