www.architektusajunga.lt - Nuomonės http://architektusajunga.lt/rss// Lietuvos architektų sąjunga - www.architektusajunga.lt lt-lt 2017-04-29 10:17:26 2017-04-29 10:17:26 http://architektusajunga.lt/ info@architektusajunga.lt info@architektusajunga.lt http://architektusajunga.lt/img/logo-rss.gif Lietuvos architektų sąjunga logo http://architektusajunga.lt/ 90 122 <![CDATA[LAS Manifestas apie BIM]]> Fri, 04 Dec 2015 09:40:18 +0200 LAS BIM darbo grupė  

 

LAS BIM grupė pristato preliminarias Lietuvos Architektų Sąjungos gaires BIM tema: 

1. Mes už tokį BIM, kuris gerina projekto kokybę ir didina architekto darbo našumą, tuo pačiu mažindamas kaštus.

2. Mes už palaipsnį perėjimą prie BIM, taikant subsidijas ir sukuriant galimybę mokytis.

3. Mes už rekomendacinio pobūdžio standarto sukūrimą arba išvertimą, kuris nurodytų kaip sėkmingai įgyvendinti BIM praktikoje.

]]>
<![CDATA[Dėl LR Architektūros įstatymo projekto]]> Wed, 05 Aug 2015 14:46:00 +0300 Edmundas Benetis, architektas

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektą ir kt. susijusių teisės aktų projektus. Nors nuo paskutiniojo Įstatymo projekto teikimo savivaldybėms derinti praėjo bemaž 3,5 metų ir per tą laiką Įstatymo projektas vizualiai gerokai pasikeitė, tačiau jo kokybei tai įtakos praktiškai neturėjo. Klausimų, pastabų ir pasiūlymų šiam Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektui yra ir bus tikrai daug. Būtų labai gerai, jei kuo daugiau kolegų susipažintų su teikiamu derinti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektu, perskaitytų jį. Tada lengviau būtų šį Įstatymo projektą aptarinėti, teikti pasiūlymus. Juk, pagaliau, tai - įstatymas mums ir apie mus.

 

]]>
<![CDATA[Mūsų sąjunga]]> Wed, 04 Jun 2014 11:30:57 +0300 Arch. Rolandas Palekas (pasisakymas LAS suvažiavime)

Savo politika ir savo veikla Sąjunga tiesiogiai įtakoja tai, kaip architektūra ir architekto vieta yra matoma visuomenėje. Sąjunga tiesiogiai dalyvauja formuojant architektūros ir architekto prestižo lygį.
Ką vis dėlto šiandien atstovauja Sąjunga? Tik savo narius? Ne, ne tik. Sąjunga atstovauja VISĄ Lietuvos architektų bendruomenę- nori ji to ar nenori.

]]>
<![CDATA[Kam mums reikalingi architektūriniai konkursai?]]> Fri, 11 Apr 2014 14:51:23 +0300 Povilas Čepaitis, architektas

Parašyti paskatino paskutinio architektūrinio konkurso - Modernaus meno centro - rezultatai. Nuviliantys rezultatai.

]]>
<![CDATA[Idėja Vilniui]]> Tue, 19 Mar 2013 10:14:20 +0200

Marius Bliujus

]]>
<![CDATA[Apie naują Teritorijų planavimo įstatymo projektą]]> Fri, 08 Mar 2013 11:46:27 +0200 Edmundas Benetis, architektas

Aplinkos ministerija parengė naujos redakcijos "Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą". Nevyniojant žodžių į vatą, reikia iškart pripažinti, jog šį Projektą būtina nuosekliai ir iš esmės taisyti. Neužsiiminėti kosmetine jo korektūra ir neredaguoti atskirų jo skirsnių, straipsnių bei jų dalių, o elementariai taisyti jį nuo pat pradžios. Nuo A iki Z. Taip bus paprasčiau, greičiau. Ir geriau tam pačiam teritorijų planavimui.

Straipsnis patalpintas skyriuje "Nuomonės".

]]>
<![CDATA[Apie architektūrą saugomose teritorijose]]> Fri, 08 Mar 2013 11:42:33 +0200 Daiva Gasiūnienė, Anykščių vyr. architektė

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neseniai išleido katalogą „Kaimo statyba: Vakarų Aukštaitija“. Katalogo pristatymo metu buvo pabrėžta, kad tokie katalogai skirti žmonėms, kurie tiesiog norėtų statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų. Puiku! Tačiau lieka atviras klausimas, amžina tema – jei yra noras statyti šiuolaikiškiau, jei pastatai skirti ne gyvenimui, o rekreacinės paskirties ar komercinės, kaip reikia mąstyti, projektuoti saugomoje teritorijoje tuščiame sklype?

]]>
<![CDATA["Triušio svajonės" "Archiformos" svetainėje]]> Tue, 05 Mar 2013 15:05:11 +0200 Leonardas Vaitys ]]> <![CDATA[Triušio išgąstis Anykščiuose. III dalis]]> Mon, 25 Feb 2013 17:07:44 +0200 Prieš pusantrų metų Anykščių regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengė viešųjų pirkimų konkursą medžių lajų tako architektūrinei idėjai išrinkti. Kaip kvailai beskambėtų „viešieji pirkimai – architektūrinei idėjai“, suponuojantys mažiausios kainos prioritetą, visgi rezultatas pasiektas puikus. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl turdėdama išskirtinai gerus konkurso rezultatus Anykščių regioninio parko direkcija tyliai suorganizavo kitą konkursą?

]]>
<![CDATA[Triušio svajonės. II dalis]]> Wed, 23 Jan 2013 15:56:56 +0200 Leonardas Vaitys

Apie Kultūros ministrą, KVAD'ą ir Kauno architektūros realijas bei perspektyvas.

]]>
<![CDATA[Triušio svajonės. I dalis]]> Tue, 15 Jan 2013 14:26:55 +0200 Leonardas Vaitys

Pradedu savo „Triušio svajonių“ sagą. Kodėl triušio? Bailus tai padarėlis, sulaukęs senatvės, kai nebereikia nieko projektuoti, Dieve gink derinti, pensija užtikrina pakankamą žolės kiekį, išdrįsta pasakyti savo tiesą, kai tai reikėjo padaryti jau seniai.
Suprantu, kad tai gali blogai baigtis, nes niekas iš profesionalaus triušio žvilgsnio nesiknaisiojo mūsų architektūrinėje kasdienybėje.
Baisoka! Kaži kuris iš šventųjų  pasakė, kad jis galėtų atskleisti savo išminties lobius, pasidalinti patirtimi... „bet Viešpatie, aš noriu senatvėje turėti bent kelis draugus“. Bet jeigu tie draugai nesupras triušio noro pasiekti, kad netvarkinga pieva taptų anglišku gazonu...tada tiek jau to.

]]>
<![CDATA[Apie valstybės Architektūros politiką ir administravimą: Lietuva Europos kontekste]]> Mon, 14 Jan 2013 15:11:42 +0200 Arch. Gintautas Blažiūnas

Architektūros ir projektavimo administravimas yra sudėtingas procesas, kurį Europos šalys sprendžia pagal savo tradicijas, mentalitetą ir ekonomiką. Dėl vieno sutariama: norint turėti šalyje kokybišką gyvenamąją aplinką, tai turi tapti valstybine politika. Politika turi būti nedeklaratyvi, o veikianti ir privaloma ne vienam kažkuriam administraciniam vienetui, o visai Vyriausybei, visom savivaldybėm, kiekvienam administratoriui. Kad tai būtų ne prievartos aktas, o savaime suprantamas veiksmas, reikia plėsti švietėjišką veiklą. Lietuva pagal savo įstatymų bazę, pagal potencialą yra Europos vidutiniokė, tačiau apleistas švietimas gimdo tokią administraciją, kuri nesupranta didelės socialinės, ekonominės ir politinės architektūros kūrimo reikšmės. 

]]>
<![CDATA[Neringa – užkeiktas vardas teisėsaugai?]]> Thu, 11 Oct 2012 10:04:49 +0300 Arch. Leonardas Vaitys

Šį kartą apie Neringą, Kuršių Neriją.
Reikia būti ypatingai konfliktiško charakterio, drąsiu, avantiūristinių polinkių žmogumi, kad sugebėtum sukelti tokią menamai „neteisėtų“ statybų Kuršių Nerijoje bylą.
Dar reikia gebėti pasiekti, kad šie klausimai būtinai pasiektų profesionaliąsias teisėsaugos struktūras.
Tada net pati elementariausia logika eliminuojama ir mes paliekame basi ant ledo visai ne tuo laiku, kai stintos „eina“ ir dar dviejų garbių akademikų ir profesorių per TV ekraną gana isteriškai esame mokosi, kad logika – ne teisinė substancija.

]]>
<![CDATA[Dar kartą "… apie paslaugų pirkimo viešuosius konkursus…”.]]> Mon, 01 Oct 2012 16:48:08 +0300 Architektas Sigitas Kuncevičius

Paskutiniais metais įvykę ir planuojami organizuoti LAS konkursai kartu su "Viešaisiais pirkimais" ne tik pakeitė  daugelį metų nusistovėjusią architektūrinių konkursų organizavimo sampratą, bet ir verčia paklausti, ar tai kas vyksta, neprieštarauja architektūrinės bendruomenės profesinėms nuostatoms ir principams? 

]]>
<![CDATA[(Ne)rimtai: monumentas Lukiškių aikštei]]> Fri, 28 Sep 2012 13:13:58 +0300 Dailininkas Gitenis Umbrasas

Nepaskelbtame Kultūros ministerijos konkurse "Plastiniam Lukiškių aikštės Vilniuje akcentui sukurti" pirma vieta skirta projektui "Dešrinei laisvei ir nepriklausomybei 1991 - 2012".

]]>
<![CDATA[Miesto tapatybės ženklų sistema arba Miesto poezija neliteratūriškai]]> Thu, 27 Sep 2012 15:27:17 +0300 Lukas Rekevičius, architektas

Dauguma Lietuvos miestų gali džiaugtis išskirtiniais bruožais – gamta, kultūra, žmogaus sukurtais objektais. Kai kurių vietovių savitumai yra itin ryškūs: Vilnius išsiskiria sostinei būdingais atributais, aukštojo mokslo institucijų gausa,  Aukštaitija išsiskiria gamtiniais elementais – ežerais ir miškais,  Kaunas  žinomas kaip techninio mokslo ir pramonės centras.
Pajūris itin stipriai išsiskiria savo jūrinio miesto charakteriu: jūrinis klimatas, jūriniai verslai, jūrinės pramogos, jūrinis mokslas. Kiekvienas klaipėdietis, nidietis, palangiškis save linkęs tapatinti su jūros artumu. Jūra ar marios čia stipriai įsišaknijusi daugelyje gyvenimo sričių ir kultūrine, ir ekonomine prasme.
Problema, su kuria susiduria daugelis miestų Lietuvoje, yra aiškaus tapatumo suvokimo nebuvimas.<..> Kitaip tariant, suvokiami paskiri miesto savitumai, tačiau nevertinamas bendras tapatumo modelis.

]]>
<![CDATA["Niujorko" bendrabučių architektūrinė (ne)vertė]]> Tue, 21 Aug 2012 09:27:07 +0300
Komentaras apie Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos svarstytą "Niujorko" bendrabučių Saulėtekio al. 16 ir 18 architektūrinę vertę ir bendrabučių paprastojo remonto projektą. ]]>
<![CDATA[Šiuolaikinė architektūra istorinėje aplinkoje. Kokia ji turėtų būti?]]> Thu, 17 May 2012 12:42:16 +0300 Arch. Daiva Gasiūnienė, Anykščiai ]]> <![CDATA[Dekonstruotos miesto erdvės kaip kultūros objektai]]> Thu, 03 May 2012 21:00:35 +0300

Ignas Lukauskas

]]>
<![CDATA[Kauno konkursai]]> Fri, 11 Nov 2011 09:03:31 +0200 Grupė "KA" 

]]>
<![CDATA[Dešiniojo kranto keliai ir klystkeliai]]> Fri, 22 Jul 2011 12:12:21 +0300 Arch. prof. Gintaras Čaikauskas

Lietuvoje vykstantys architektūriniai konkursai (kaip, beje ir visų kitų gyvenimo sričių varžytuvės – privatizacija, viešieji pirkimai ir kt.) kaip taisyklė sukelia nesibaigiančias diskusijas ir abejones. Teko domėtis šios srities patirtimi kitose šalyse, pasirodo – panašių atvejų pasitaiko ir kitur. Nepriklausomai nuo valstybės demokratijos tradicijų gylio, profesionalams priėmus vienokį ar kitokį verdiktą, viešojoje erdvėje atsiranda nepasitenkinimo obalsiai.

]]>
<![CDATA[Kitoks žvilgsnis į save]]> Thu, 23 Jun 2011 12:52:02 +0300

Pasisakymas Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime
Leonardas Vaitys

]]>
<![CDATA[Apie MMC konkursą [ne]objektyviai]]> Fri, 11 Mar 2011 08:11:29 +0200 Architektas Audrius Ambrasas

mmc

]]>
<![CDATA[P.S. Gerėjimo ženklai]]> Mon, 24 Jan 2011 16:39:42 +0200 Vytautas Dičius
Kai kurie atsiliepimai straipsnio "Gerėjimo ženklai" adresu įpareigojo mane mažiau besiorientuojančio situacijoje skaitytojo didesniam aiškumui medžiagą papildyti išplečiant kai  kuriuos faktus, ar pateikint naujus. ]]>
<![CDATA[Gerėjimo ženklai]]> Thu, 09 Dec 2010 09:41:58 +0200 Vytautas Dičius
Viena iš opiausių mūsų profesijos problemų – neadekvati architekto padėtis projektavimo procese ir visuomenėje. Architekto, kaip specialisto, vaidmuo mūsų šalies urbanistikos ir architektūros plėtroje - minimalus ]]>
<![CDATA[VGTU architektūros pagrindų ir teorijos katedros nuomonė apie straipsnį „Architektūra ir urbanistika. Oficialus diskursas – sankirtos, paralelės, priešpriešos“]]> Fri, 16 Jul 2010 00:00:00 +0300 <![CDATA[Architektūra ir urbanistika. Oficialus diskursas - sankirtos, paralelės, priešpriešos]]> Tue, 22 Jun 2010 00:00:00 +0300 Algis Vyšniūnas
VGTU Urbanistikos katedra

Nauji nuosavybės santykiai pagimdė naują architekto veiklos pobūdį privačios ir valstybinės nuosavybės sąlygomis. Atsirado daug nevalstybinių, tarp savęs intensyviai konkuruojančių projektavimo įmonių, biurų. Susiformavo nauja architektūrinės ir statybinės veiklos rinka, kurioje dalyvauja užsienio firmos, investitoriai, naudojamos naujos medžiagos ir statybinės technologijos. Architektą–menininką pakeitė architektas–verslininkas ar architektas-vadybininkas.

]]>
<![CDATA[Arch. prof. G.Čaikauskas. Atskirtys visuomeninėje aplinkos sampratoje. Būdingi prieštaravimai viešųjų erdvių formavimo pavyzdžiuose]]> Wed, 03 Mar 2010 00:00:00 +0200 Pasaulinės meno kaitos tendencijos visuomet daugiau ar mažiau atsispindėdavo Lietuvos menininkų kūryboje. Unikali, pasaulyje negirdėta caro laikų knygnešių tradicija persmelkė visą sovietmetį. Pokario partizanų atvirą ginkluotą rezistenciją natūraliai pratęsė rafinuota kūrybos kalba. Koduotas minčių daugiaprasmiškumas, perkeltinės prasmės primatas, ideologinės raiškos balansas tapo kasdieniu meninkų uždaviniu. 
Antra vertus, demokratija, nuomonių įvairovė ir visiškas minties ribų neapibrėžtumas dažnai tiesiog išmuša bet kokį realų pagrindą iš po kojų ir pats veiksmas arba jo tikslas pasidaro sunkiai suvokiamas, o praėjęs laiko filtrus – netgi nelabai prasmingas. Prabėgę nepriklausomybės metai dar neišryškino konkrečių meninių srovių, bet jau atskleidė kai kurias raidos tendencijas.

]]>
<![CDATA[Bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo strategija ir praktika]]> Tue, 19 Jan 2010 00:00:00 +0200 Gintautas Tiškus, Lietuvos architektų rūmų patarėjas
Teritorijų planavimo sistema palaipsniui prarado kompleksinio ir integruoto planavimo požymius, įsigali žynybinio, sektorinio planavimo tendencijos, planavimas tapo proceso, o ne reikmės įrankiu. Teritorijų planavimo procese būtina mažinti formaliai privalomų dokumentų kiekį, koordinuoti procese dalyvaujančių institucijų veiksmus bei teisės aktų nuostatas, kad jie neprieštarautų vieni kitiems; bendriesiems planams suteikti prioritetą. ]]>
<![CDATA[Tamsi teritorijų planavimo Lietuvoje realybė]]> Wed, 13 Jan 2010 00:00:00 +0200 Mindaugas Pakalnis (SĮ "Vilniaus planas" vyr. architektas)
Planavimas viešojoje erdvėje daugeliu atveju kontraversiškai suvokiamas ir kaip tam tikrą veiklą įteisinanti procedūrų grandinė, ir kaip biurokratinio aparato sugalvota priemonė pateisinti savo veiksmus ar neveiklumą, ir kaip tam tikrų verslo projektų realizavimo priemonė, ir kaip investicijų stabdis.]]>
<![CDATA[Alternatyva metro ir tramvajui Vilniuje]]> Wed, 16 Dec 2009 00:00:00 +0200 Andrius Kavaliauskas (Grinvičo universitetas Londone, statybų vadybos ir ekonomikos magistrantas)
Vilniaus miesto visuomeninio transporto sistemai tinkamiausias - DLR tipo traukinys, kuris kai kurias atkarpas važiuoja specialiais tiltais, o kitas – tuneliais, ar ant žemės esančiais bėgiais.

]]>
<![CDATA[Grąžinkime upes miestams!]]> Thu, 03 Dec 2009 00:00:00 +0200 Konferencijos "Vanduo ir gyvenimas mieste" rezoliucija
Vandens telkiniai visuomet buvo esminė prielaida miestų kūrimuisi, stiprėjimui ir gerovei. Lietuvos upės, istorinės susisiekimo arterijos šimtmečiais jungė miestus, verslus ir žmones.
Nors dabar jos praradę pagrindinių prekybos ir transporto kelių vaidmenį, tačiau dėl savo ypatingo potencialo vėl yra svarbios miestams ir gali juos iš esmės sustiprinti bei praturtinti.
Upės ir vėl turi būti „įdarbintos“ mūsų miestuose! ]]>
<![CDATA[Tarptautinės architektų konferencijos "Architektūra - kultūros dalis (?)" rezoliucija]]> Fri, 13 Nov 2009 00:00:00 +0200 Ar suvokiame, kad Architektūra - tai plati sąvoka, apimanti urbanistiką, teritorijų planavimą, kraštotvarką, kraštovaizdį, interjerą ir t.t.; ar Architektūra yra menas, Kultūros dalis? o gal ji - ekonominių susitarimų  rezultatas, “daiktas”, nekilnojamas turtas, ryjantis gamtinius išteklius ir sunkiai prisitaikantis prie nuolat besikeičiančių gyvenimo sąlygų? Koks  architekto - meno kūrėjo - pašaukimas, atsakomybė, koks jo vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje?

]]>
<![CDATA[Geriausi ir blogiausi nauji pastatai istorinėje aplinkoje]]> Mon, 19 Jan 2009 00:00:00 +0200 Lietuvos dailės istorikų draugija
Lietuvos dailės istorikų draugija išrinko 2 geriausius ir 2 blogiausius Nepriklausomybės laikotarpio pastatus istorinėje aplinkoje.

]]>
<![CDATA[LAS pozicija dėl Aplinkos ministro kandidatūros]]> Tue, 02 Dec 2008 00:00:00 +0200 <![CDATA[Dėl unikalių visuomeninių pastatų, statytų 1960-1990 m., išsaugojimo]]> Wed, 02 Apr 2008 00:00:00 +0300 Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius
Nuogąstaujama, kad sparčiai nyksta unikalūs visuomeniniai pastatai, pastatyti Lietuvoje 1960 - 1990m. Jų vietoje intensyviai vystoma komercinė statyba.]]>
<![CDATA[Apie Lietuvos planavimo kultūros bruožus]]> Fri, 23 Nov 2007 00:00:00 +0200 E.Staniūnas, architektas, VGTU
Lietuvoje teritorijų planavimo prasmė suvokiama dvejopai. Pirmoji nuomonė būdinga aktyviajai „plačiosios visuomenės“ daliai: „Lietuva – rinkos šalis, o rinkos sistemoje pagrindinis veikėjas yra individas. Kuo valstybė mažiau kišasi į jo reikalus – tuo geriau.“ Kadangi planavimas yra būtent kišimasis į individo  reikalus, seka išvada, kad kuo mažiau planavimo – tuo geriau.
Antrasis mąstymo kelias būdingas kai kuriems kolegoms architektams. „Teritorijų planavimas yra specifinė architektūros sritis, besiskirianti iš likusiosios architektūros tuo, kad čia susiduriama su didelių erdvių tvarkymu. Kuo didesnės yra erdvinės struktūros, tuo rečiau jos patenka į estetinės interpretacijos lauką, tuo svaresnį vaidmenį ima vaidinti ekonominis, socialinis ir ekologinis jų būties aspektai.“ Išvada - teritorijų planavimas yra architektūros sritis, kurioje nėra architektūros...

]]>
<![CDATA[Dėl Guggenheimo-Ermitažo muziejaus Vilniuje]]> Tue, 13 Nov 2007 00:00:00 +0200 Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Valdyba

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Valdyba konstatuoja, jog architektūros meno sprendimai visuomet daro tiesioginį poveikį šalies ir jos miestų įvaizdžiui bei ekonominei raidai. Todėl Valdybos nariai pritaria kultūros objektų plėtros galimybių studijoms įvairiose Vilniaus miesto vietose ir mano, kad pasiūlymuose gali būti teikiamos skirtingos koncepcijos.

]]>
<![CDATA[Atviras laiškas dėl Vilniuje planuojamo statyti Guggenheimo muziejaus]]> Wed, 07 Nov 2007 00:00:00 +0200 Architektai prof. Vytautas Brėdikis, prof. Vytautas Dičius, Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Pempė, prof. Justinas Šeibokas
Vilniuje, šalia Baltojo tilto ketinama statyti Guggengheimo muziejų. Mintis apie naują muziejų, naują kultūrinį objektą, kurį projektuoti pakviesti garsūs pasaulyje architektai – iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai. Juolab, kad pastaruoju metu stipriai populiarinamas vadinamasis „Bilbao efektas“, galintis „išgelbėti“ mūsų sostinę, atgaivinti kultūrinį, turistinį gyvenimą, pritraukti užsienio investicijas.]]>
<![CDATA[Diskusinis pasisakymas tarptautiniam forumui “Lietuvos darnios erdvinės plėtros sistemos kūrimas”]]> Mon, 05 Nov 2007 00:00:00 +0200 Leonardas Vaitys
Iš  tiesų  gerai,  kad  apribotas  trimis  minutėmis  diskusijų  laikas neleido forume išdėstyti  savo minčių. Dėl  dviejų  priežasčių.  Pirmoji  - puikiai  suvokiama  Lietuvos  piliečiams,  "susigaudantiems",  kas slypi  mums  jau  įprastuose  architekto-politiko-verslininko  santykiuose, ir  gali  būti  sunkiai suvokiama  europiečiams,  kurie  iš  savo  kosmoso, matyt,  nelabai  ižvelgia,  kiek  biurokratinės  klampynės  jie  primetė  Europai  iš esmės  paprastai  profesionaliai  sprendžiamuose  dalykuose.]]>
<![CDATA[Dėl susidariusios situacijos Palangoje]]> Wed, 31 Oct 2007 00:00:00 +0200 V.Dičius, LAR pirmininkas
Lietuvos architektų rūmų iniciatyva, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriumi ir Palangos savivaldybe 2007 m. spalio 10-11 dienomis Palangoje buvo aptartos dar galiojančio Palangos Generalinio plano realizacijos rezultatai, susipažinta su naujuoju Palangos Bendruoju planu.
Konstatuota, kad kurorto plėtra vyksta stichiškai, nevaldomai, be reikiamos kontrolės. Ignoruojami ne tik minėto Generalinio (Bendrojo) plano, bet ir 1997 m. paruoštų Kultūros paveldo Specialiojo ir Centrinės Palangos dalies detaliojo plano sprendiniai.]]>
<![CDATA[Meno kūrėjai palaiko idėją socialiai drausti kūrybinius žmones]]> Fri, 19 Oct 2007 00:00:00 +0300 Lietuvos meno kūrėjų asociacija pritaria iniciatyvai Seime sudaryti darbo grupę, kuri iš esmės pradėtų spręsti meno kūrėjų ir kitų kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų problemas.
]]>
<![CDATA[Parduodama arba išnuomojama]]> Wed, 12 Sep 2007 00:00:00 +0300 Vytautas Dičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas
Po 1938 m. gaisro Palangos centras persikėlė į teritoriją tarp Botanikos parko ir Rąžės, kur jau nuo 1863 m. stovėjo Kurhauzas. Praktiškai iki XXI amžiaus pradžios ši centrinė Palangos dalis vystėsi kaip kurortas - parkas su jam būdingu laisvu pastatų išdėstymu parko masyve. Palangos centrinei daliai buvo suteiktas nekilnojamo turto vertybės statusas U-2 su atitinkamu saugomų teritorijų reglamentu, draudžiančiu naujas statybas bei apribojančiu eilę kitų veiksmų.
Deja, pastaruoju metu atrodo, kad šios Palangos kurorto įvaizdį formuojančios miesto dalies vertybių saugojimas ir puoselėjimas, harmoningas vystymas paliktas savieigai. ]]>
<![CDATA[Komisijos, komisijos, komisijos…]]> Mon, 06 Aug 2007 00:00:00 +0300 Leonardas Vaitys
Tarp daugelio skandalus tiriančių politikų komisijų, paprastai baigiančių savo veiklą nuliniais rezultatais, bet sukeliančiomis smagias intrigėlių bangeles, Paveldosaugos komisija, kurios naujasis sąstatas buvo suformuotas šiomis dienomis, kaip visada tyliai, atrodo, nėra skirta kasdienybės populistiniam šurmuliui. Vienok… ]]>
<![CDATA[Architektas - gyvenimo būdo kūrėjas ar atspindys?]]> Mon, 09 Jul 2007 00:00:00 +0300 G.Čaikauskas
Atlikta apytikslė architektūros studijų analizė įtikinamai rodo, jog Lietuva – architektų kalvė, išleidžiamų specialistų kiekių prilygstanti aukščiausius Europos gyvenimo standartus turinčioms valstybėms, daugelį jų net ir pralenkianti. Ar tai gerai, ar blogai? ]]>
<![CDATA[Regiono bėdos]]> Mon, 09 Jul 2007 00:00:00 +0300 Daiva Gasiūnienė
Niekas neginčija, kad labai svarbu puoselėti ir saugoti lietuvišką tradicinę architektūrą, užstatymo charakterį, savitumus. Tačiau bandymai saugomų teritorijų postulatus pritaikyti praktikoje dažnai baigiasi konfliktais tarp statytojų, architektų ir saugomų teritorijų tarnybų. Šių nesusipratimų ir nesusikalbėjimo padarinys – didžiulė žala mus supančiai aplinkai. ]]>