Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Geriausi architektūros studentų baigiamieji darbai 2009

Vakar vykusio Geriausi architektūros studentų baigiamųjų darbų parodos-konkurso renginio metu apdovanoti geriausio magistro ir geriausio bakalauro baigiamųjų darbų autoriai.

GERIAUSIAS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Eglė Bazaraitė 

Laidojimo paslaugų centras Vilniuje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Architektūros katedra

Darbo aprašymas:

Šiandien visuomenėje plinta greito vartojimo virusas, klesti jaunystės kultas, o mirtis tapo faktu, kurį norisi greitai ir neskausmingai konstatuoti ir užmiršti.
Toks „makdonaldinis“ laidojimo paslaugų kompleksas mirtį traktuoja kaip prekę, o ne kaip vieną esminių žmogaus gyvenimo procesų, kuriam ruošiamės išgyvendami kitų mirtį.
Atsiribojant nuo tokios koncepcijos, grįžtama prie archaiškesnio santykio su mirtimi – atsisveikinimui su mirusiaisiais kuriamos intymesnės erdvės, izoliuotos nuo šalia vykstančių procesų.
Laidojimo paslaugų centre taip pat projektuojamas krematoriumas ir koplyčia su kompleksui privalomomis ūkinėmis patalpomis. Šarvojimo patalpas apjungia bendras kiemas, kuriame susikryžiuoja gedėtojų srautai, tuo tarpu pašalinės neestetiškos funkcijos maksimaliai atskiriamos.
Be to, planuojamos kapinės, kuriose tradicinių lietuviškų kapinių dydis (100x100 m) naudojamas kaip lankstus orientacinis modulis. Kapinių fragmentacija pasirinkta dėl poreikio suasmeninti santykį su mirusiuoju, kurti jaukesnę, kameriškesnę aplinką.


Komisijos komentaras:
Metodiškas, išbaigtas darbas, kuriame kiekvienas sprendinys motyvuotas ir išplaukiantis iš visumos. Ir urbanistiniai, ir architektūriniai-erdviniai, ir detalių sprendiniai remiasi vieninga idėja ir ją stiprina.
Architektūriniai sprendiniai saviti, tačiau sukurti gerbiant kontekstą, nesiekiant bet kokia kaina išsišokti.
Įdomi ir aktuali magistrantės pasirinkta tema – darbu bandoma pakoreguoti, praplėsti Lietuvos laidojimo kultūrą.

Į geriausio magistro darbo titulą taip pat pretendavo darbas:

Linas Lapinskas
Kultūros centras Naujojoje Vilnioje
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Architektūros katedra

Darbo aprašymas: Kultūros centras projektuojamas kaip alternatyva prekybos centrams, kaip pilnavertė laisvalaikio leidimo forma, sutelkianti savyje visas reikalingas funkcijas reziduojantiems meninkams kurti ir demonstruoti savo kūrinius, o žiūrovams juos patirti. Objektas tampa atvira socialine platforma tiek Naująjai Vilniai, tiek Vilniaus miestui.
Pastato architektūroje integruojami mišrūs Naujosios Vilnios konteksto sluoksniai: įspūdinga Pavilnių regioninio parko kalvų bei Vilnelės vingių gretimybė ir niūri premoninės teritorijos realybė. Kultūros centras projekte traktuojamas kaip vienas iš landšafto elementų. Jo stogas - vandens telkinys - sustiprina vandens paviršių dominavimą aplinkoje. Horizontaliame tūryje paliekamos tuštumos vietose, kuriose prieš tai buvo pramoniniai statiniai. Du išsaugoti pastatai rekonstruojami ir pritaikomi naujoms kultūrinėms funkcijoms. Vidiniai kiemai skirti žmonėms ir šviesai patekti į Naujosios Vilnios kultūros centrą.

Žiuri komentaras: "Neužkankintas" darbas, atliktas „lengva ranka“. Architektūrinis sprendimas aiškus, sukurtas išradingomis architektūros priemonėmis. Nemenkos programos ir gabaritų kompleksas neskausmingai ir tinkamai įkomponuotas į gamtinę aplinką.

 

Žiuri nuomone, abu darbai gilūs, nepaviršutiniški, su aiškia idėja. Jie priešinasi laikinoms vertybėms, vartojimą propaguojančiai kultūrai, skatina dvasingumą.

 

GERIAUSIAS BAKALAURO DARBAS

Ignas Uogintas 
Teritorijos tarp Giedraičių, Daugėliškio, Kalvarijų ir Krokuvos gatvių Vilniuje rekonstrukcijos detalusis planas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Urbanistikos katedra

Darbo aprašymas: Skirtingos erdvės, funkcijos bei tipologijos struktūros yra sveikintinos. Kiekvienas kvartalas didina teritorijos potencialą. Naujos tipologijos ir interpretacijos gali būti sukurtos ir realizuotos. Kūrybos laisvė tam tikrose ribose paprastą gali paversti nepaprastu. 
Gatvių tinklas kuriamas ašiniu principu, pagrindinės gatvės pratęsia esamas. Teritorijoje sukuriama aiški stačiakampė transporto kelių struktūra.
Sacarėnų gatvė – savotiškas vietos identitetas, erdvinė teritorijos jungtis, kurioje teikiamas prioritetas pėstiesiems. Modernaus tramvajaus linija padeda Sacarėnų gatvei išlikti intensyviai ir gyvybingai visą parą.
Tūriai prie Kalvarijų gatvės išlaiko būdingą ekstensyvų perimetrinį užstatymą, tuo pačiu yra erdvinė jungtis tarp smulkių ir stambių tūrių, pulsuojantys tiek horizontalia, tiek ir vertikalia kryptimi.
Įvairialypė teritorija, kurioje vyksta įvairios veiklos (darbas, poilsis, pramogos, kultūra ir kt.).

Žiuri komentaras: Išskirtinis darbas dėl savo apimties, kruopštaus įdirbio ir plataus požiūrio. Tema aktuali - Šnipiškės pastaraisiais metais buvo vienas iš labiausiai investuotojus ir planuotojus dominančių miesto dalių. 
Atliktos įvairiapusės analizės nepalieka dvejonių dėl sprendinių motyvacijos. Savo darbe Ignas teritoriją nagrinėjo viso miesto kontekste.
Autoriui pavyko neužsisėdėti teoriniame lygmenyje, o sukurti šviežią darbą, suderinti mokslinius pagrindus su kūrybiškumu.
Šnipiškėlėse sukurta urbanistinė struktūra su aiškiu, savitu charakteriu – Ignas pasiūlė ir architektūrinius-erdvinius sprendinius. Subalansuota ir urbanistinė programa: socialiai draugiška, multifunkcinė struktūra leidžia numanyti, kad Šnipiškėlės būtų gyva, patraukli miesto dalis.

Kiti į geriausio bakalauro darbo titulą pretendavę darbai:

Justina Klybaitė
Karo ir transporto muziejus Olandų gatvėje, Vilniuje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Architektūros katedra


 

Darbo aprašymas: Muziejus veikia kaip jungtis tarp lankytojo ir ekpozicijos, tarp uždaro ir atviro. Sugebėjimas muziejuje suburti žmones yra jo ikoniškumo bruožas.
Projektuojant buvo siekiama sukurti jungti tarp gamtos (Kalnų parko) ir miesto, išlaikyti esamą vietos urbanistinę (kareivinių) bei gamtinę struktūrą, išryškinti vietos vertybes bei suformuoti visuomenini pastatą, kuris sukurtų ryšį tarp žmonių ir šių miesto dalių.
Suprojektuotas triju lygių pastatas: patekimas ir vidinis muziejaus kiemas, muziejaus vidaus erdvės ireksploatuojama stogo terasa, pereinanti į parką. Muziejus įtraukia lankytoją ir sukuria įvairiapusiško pažinimo galimybę.
Pagrindinė architektūrinė koncepcija – naujo organizmo, turinčio stiprų identitetą, jautrus įsiliejimas į jau susiformavusią  aplinką.

Žiuri komentaras: Pastatas nepajudinamai įstatytas į aplinką, urbanistinis – erdvinis sprendimas labai įtikinantis. Justina ne tik atsižvelgė į kontekstą, bet ir panaudojo gamtinės aplinkos – reljefo – savybes savitam arhcitektūriniam sprendimui. Autorė galėjo labiau paieškoti muziejaus charakteringo veido – kad tai karo ir transporto muziejus. Pastatas įdomus žvelgiant į jį iš paukščio skrydžio, tačiau ir iš žmogaus akies lygio gausu intriguojančių rakursų ir atraktyvių erdvių.

 

Ignas Lukauskas
Biblioteka Druskininkuose
Vilniaus dailės akademija

 

Darbo aprašymas: Pastato idėja  - medis, jo žievė, kamieno rievės, kurios susidaro vandeniui ir maisto medžiagoms tekant stiebu. Pastate kuriamas panašus žmonių judėjimo principas, kuris suteikia natūralumo, tikroviškumo, gyvybingumo. Judėjimo srautas suteka arba išsilieja, judėjimas pastate pasiskirsto panašiai kaip medžio šakos. Objektas  griežtai įrėminamas kvadrato ribose, jos suvaldo kreivalinijinę stuktūrą, daro jį harmoningu, aiškiai atskiria nuo gamtos. Gamta čia dominuoja, ji papildo pastatą, suteikia jam formą, charakterį. Jis formuojamas atsižvelgiant į gamtą, šalia upelio augančius medžius, mišką, tačiau pastatas nėra gamtos dalis, todėl projektuojamas kaip svetimkūnis, nekopijuojantis gamtos medžiagiškumo – visiškai sterilus. Pastatas keičiasi ir tampa idomus tiek, kiek jam tai leidžia gamta, nes ji nuolat keičiasi. Jis nereaguoja į šalia tekančią upę, nekopijuoja, neprisitaiko – taip kontrasto principu pabrėžiamas santykis su gamta, pastatas  nedominuoja savo forma, aukštingumu ar medžiagiškumu, todėl yra visiškai elementarus  ir paprastas. Tai nėra gamtai priklausantis daiktas, o tik dviejų priešingų struktūrų susidūrimas, kurio pasekoje laimi gamta.

Žiuri komentaras: Galbūt architektūrinė idėja ir nėra itin originali, tačiau Ignas teisingai panaudojo “išrastą dviratį”. Skaidrus, lengvas paviljoninio tipo pastatas dera prie gamtinės aplinkos, tačiau turi savo aiškų charakterį. Architektūros dekoratyvumas kažkuo siejasi su Druskininkų architektūriniu kontekstu. Projektas labai profesionaliai atliktas.

KITI DARBAI

MAGISTRŲ DARBAI

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS / KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY

Mindaugas Miliukštis
Seno ir naujo dermės aspektai buvusių dvarų sodybų architektūriniame tvarkyme
/ The aspects of harmony of the old and the new in architectural rearrangement of manors

Grytė Pevcevičiūtė
Miesto centrinės dalies atgaivinimo urbanistiniai principai
/ Urban principles of city center revitalization

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA

Ieva Paškonytė
Multifunkcinis visuomeninio transporto terminalas šalia Karmelavos oro uosto  Kaune

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, KAUNO DAILĖS FAKULTETAS

Jonas Šarakauskas
Kauno Savanorių prospektas - linijinis miesto centras. Architektūrinio formavimo problemos ir jų sprendimo galimybės

 

VGTU URBANISTIKOS KATEDRA

Gintarė Gaudiešiūtė 
Biržų miesto centrinės dalies urbanistinės struktūros regeneracija

BAKALAURŲ DARBAI  

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Vika Pranaitytė
Kadetų mokyklos kompleksas Juodkrantėje

Marius Mateika
Romos katalikų bažnyčia Aukštuosiuose Šančiuose

 

Sigita Daumantaitė
„Žiemos uostas“ – multifuncknis kompleksas Neries krantinėje

 

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, KAUNO DAILĖS FAKULTETAS

Žilvinas Ragelis
Kaimo reikalų ministerija Kaune

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 

ARCHITEKTŪROS KATEDRA 

Karolina Plioplytė
Alternatyvios kultūros centras Vilniuje
/

Dalia Zakaitė 
Verslo centras Kareivių gatvėje, Vilniuje

 

 

VGTU URBANISTIKOS KATEDRA

Vytenis Zilinskas
Kvartalo Vilniuje tarp Savanorių pr., Vytenio g. ir A. Vivulskio g. detalusis planas

Matas Ubarevičius
Prisikėlimo aikštės Šiauliuose detalusis planas

APIE PARODĄ-KONKURSĄ

Idėja. Renginio metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Parodoje atsispindi Lietuvos aukštųjų architektūros mokyklų mokymo rezultatai ir kokybė, bendras architektūros mokymo Lietuvoje lygis.
Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda-konkursas skatina kokybiškų architektūros idėjų sklaidą, o taip pat tai – dar viena paskata studentams rengti originalius, kokybiškus baigiamųjų darbų projektus.
Parodos katalogas. Kataloge pateikta koncentruota projektų medžiaga. Parodos ekspozicijoje studentų darbų apimtis neribojama.
Dalyviai. Šiemet parodoje dalyvauja 18 studentų iš 4 aukštųjų archietktūros mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus dailės akademijai priklausančio Kauno dailės instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Vertinimo komisijai buvo pateikti visi darbai, įvertinti 9-10 balų. Iš pateiktų projektų pagal nustatytas kvotas komisija atrinko 18 geriausių studentų darbų, dalyvaujančių parodoje-konkurse.
Vertinimo komisija. Baigiamuosius studentų darbus vertina komisija, sudaryta iš profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros mokyklose. Komisiją sudarė: Vilius Adomavičius (Kaunas), Šarūnas Sabaliauskas (Šiauliai), Donaldas Trainauskas (Vilnius), taip pat pagal tradiciją į vertinimo komisiją pakviesta pernai metų geriausio magistro darbo autorė Gilma Gylytė (Vilnius).
Vertinimo kriterijai. konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas

Ekspozicija. Ekspozicija veiks iki gruodžio 20 d. Vilniaus dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose (Malūnų g. 5, Vilnius, greta Sereikiškių parko)

Renginio akimirkos (foto R.Urbakavičius)

E.Bazaraitė

I.Uogintas