Vakar vykusio Geriausi architektūros studentų
baigiamųjų darbų parodos-konkurso renginio metu apdovanoti geriausio
magistro ir geriausio bakalauro baigiamųjų darbų autoriai.
GERIAUSIAS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Eglė Bazaraitė
Laidojimo paslaugų centras Vilniuje
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Architektūros katedra
Darbo aprašymas:
Šiandien visuomenėje plinta greito vartojimo
virusas, klesti jaunystės kultas, o mirtis tapo faktu, kurį norisi
greitai ir neskausmingai konstatuoti ir užmiršti.
Toks
„makdonaldinis“ laidojimo paslaugų kompleksas mirtį traktuoja kaip
prekę, o ne kaip vieną esminių žmogaus gyvenimo procesų, kuriam
ruošiamės išgyvendami kitų mirtį.
Atsiribojant
nuo tokios koncepcijos, grįžtama prie archaiškesnio santykio su mirtimi
– atsisveikinimui su mirusiaisiais kuriamos intymesnės erdvės,
izoliuotos nuo šalia vykstančių procesų.
Laidojimo
paslaugų centre taip pat projektuojamas krematoriumas ir koplyčia su
kompleksui privalomomis ūkinėmis patalpomis. Šarvojimo patalpas apjungia
bendras kiemas, kuriame susikryžiuoja gedėtojų srautai, tuo tarpu
pašalinės neestetiškos funkcijos maksimaliai atskiriamos.
Be
to, planuojamos kapinės, kuriose tradicinių lietuviškų kapinių dydis
(100×100 m) naudojamas kaip lankstus orientacinis modulis. Kapinių
fragmentacija pasirinkta dėl poreikio suasmeninti santykį su mirusiuoju,
kurti jaukesnę, kameriškesnę aplinką.
Komisijos komentaras:
Metodiškas,
išbaigtas darbas, kuriame kiekvienas sprendinys motyvuotas ir
išplaukiantis iš visumos. Ir urbanistiniai, ir
architektūriniai-erdviniai, ir detalių sprendiniai remiasi vieninga
idėja ir ją stiprina.
Architektūriniai sprendiniai saviti, tačiau sukurti gerbiant kontekstą, nesiekiant bet kokia kaina išsišokti.
Įdomi ir aktuali magistrantės pasirinkta tema – darbu bandoma pakoreguoti, praplėsti Lietuvos laidojimo kultūrą.
Į geriausio magistro darbo titulą taip pat pretendavo darbas:
Linas Lapinskas
Kultūros centras Naujojoje Vilnioje
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Architektūros katedra
Darbo aprašymas: Kultūros centras projektuojamas kaip
alternatyva prekybos centrams, kaip pilnavertė laisvalaikio leidimo
forma, sutelkianti savyje visas reikalingas funkcijas reziduojantiems
meninkams kurti ir demonstruoti savo kūrinius, o žiūrovams juos patirti.
Objektas tampa atvira socialine platforma tiek Naująjai Vilniai, tiek
Vilniaus miestui.
Pastato architektūroje integruojami mišrūs
Naujosios Vilnios konteksto sluoksniai: įspūdinga Pavilnių regioninio
parko kalvų bei Vilnelės vingių gretimybė ir niūri premoninės
teritorijos realybė. Kultūros centras projekte traktuojamas kaip vienas
iš landšafto elementų. Jo stogas – vandens telkinys – sustiprina vandens
paviršių dominavimą aplinkoje. Horizontaliame tūryje paliekamos
tuštumos vietose, kuriose prieš tai buvo pramoniniai statiniai. Du
išsaugoti pastatai rekonstruojami ir pritaikomi naujoms kultūrinėms
funkcijoms. Vidiniai kiemai skirti žmonėms ir šviesai patekti į
Naujosios Vilnios kultūros centrą.
Žiuri komentaras: "Neužkankintas" darbas, atliktas „lengva
ranka“. Architektūrinis sprendimas aiškus, sukurtas išradingomis
architektūros priemonėmis. Nemenkos programos ir gabaritų kompleksas
neskausmingai ir tinkamai įkomponuotas į gamtinę aplinką.
Žiuri nuomone, abu darbai gilūs, nepaviršutiniški, su aiškia idėja.
Jie priešinasi laikinoms vertybėms, vartojimą propaguojančiai kultūrai,
skatina dvasingumą.
GERIAUSIAS BAKALAURO DARBAS
Ignas Uogintas
Teritorijos tarp Giedraičių, Daugėliškio, Kalvarijų ir Krokuvos gatvių Vilniuje rekonstrukcijos detalusis planas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Urbanistikos katedra
Darbo aprašymas: Skirtingos erdvės, funkcijos bei tipologijos
struktūros yra sveikintinos. Kiekvienas kvartalas didina teritorijos
potencialą. Naujos tipologijos ir interpretacijos gali būti sukurtos ir
realizuotos. Kūrybos laisvė tam tikrose ribose paprastą gali paversti
nepaprastu.
Gatvių tinklas kuriamas ašiniu principu, pagrindinės
gatvės pratęsia esamas. Teritorijoje sukuriama aiški stačiakampė
transporto kelių struktūra.
Sacarėnų gatvė – savotiškas vietos
identitetas, erdvinė teritorijos jungtis, kurioje teikiamas prioritetas
pėstiesiems. Modernaus tramvajaus linija padeda Sacarėnų gatvei išlikti
intensyviai ir gyvybingai visą parą.
Tūriai prie Kalvarijų gatvės
išlaiko būdingą ekstensyvų perimetrinį užstatymą, tuo pačiu yra erdvinė
jungtis tarp smulkių ir stambių tūrių, pulsuojantys tiek horizontalia,
tiek ir vertikalia kryptimi.
Įvairialypė teritorija, kurioje vyksta įvairios veiklos (darbas, poilsis, pramogos, kultūra ir kt.).
Žiuri komentaras: Išskirtinis darbas dėl savo apimties,
kruopštaus įdirbio ir plataus požiūrio. Tema aktuali – Šnipiškės
pastaraisiais metais buvo vienas iš labiausiai investuotojus ir
planuotojus dominančių miesto dalių.
Atliktos įvairiapusės analizės
nepalieka dvejonių dėl sprendinių motyvacijos. Savo darbe Ignas
teritoriją nagrinėjo viso miesto kontekste.
Autoriui pavyko neužsisėdėti teoriniame lygmenyje, o sukurti šviežią darbą, suderinti mokslinius pagrindus su kūrybiškumu.
Šnipiškėlėse
sukurta urbanistinė struktūra su aiškiu, savitu charakteriu – Ignas
pasiūlė ir architektūrinius-erdvinius sprendinius. Subalansuota ir
urbanistinė programa: socialiai draugiška, multifunkcinė struktūra
leidžia numanyti, kad Šnipiškėlės būtų gyva, patraukli miesto dalis.
Kiti į geriausio bakalauro darbo titulą pretendavę darbai:
Justina Klybaitė
Karo ir transporto muziejus Olandų gatvėje, Vilniuje
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, Architektūros katedra
Darbo aprašymas: Muziejus veikia kaip jungtis tarp lankytojo
ir ekpozicijos, tarp uždaro ir atviro. Sugebėjimas muziejuje suburti
žmones yra jo ikoniškumo bruožas.
Projektuojant buvo siekiama sukurti
jungti tarp gamtos (Kalnų parko) ir miesto, išlaikyti esamą vietos
urbanistinę (kareivinių) bei gamtinę struktūrą, išryškinti vietos
vertybes bei suformuoti visuomenini pastatą, kuris sukurtų ryšį tarp
žmonių ir šių miesto dalių.
Suprojektuotas triju lygių pastatas:
patekimas ir vidinis muziejaus kiemas, muziejaus vidaus erdvės
ireksploatuojama stogo terasa, pereinanti į parką. Muziejus įtraukia
lankytoją ir sukuria įvairiapusiško pažinimo galimybę.
Pagrindinė
architektūrinė koncepcija – naujo organizmo, turinčio stiprų identitetą,
jautrus įsiliejimas į jau susiformavusią aplinką.
Žiuri komentaras: Pastatas nepajudinamai įstatytas į aplinką,
urbanistinis – erdvinis sprendimas labai įtikinantis. Justina ne tik
atsižvelgė į kontekstą, bet ir panaudojo gamtinės aplinkos – reljefo –
savybes savitam arhcitektūriniam sprendimui. Autorė galėjo labiau
paieškoti muziejaus charakteringo veido – kad tai karo ir transporto
muziejus. Pastatas įdomus žvelgiant į jį iš paukščio skrydžio, tačiau ir
iš žmogaus akies lygio gausu intriguojančių rakursų ir atraktyvių
erdvių.
Ignas Lukauskas
Biblioteka Druskininkuose
Vilniaus dailės akademija
Darbo aprašymas: Pastato idėja – medis, jo žievė, kamieno
rievės, kurios susidaro vandeniui ir maisto medžiagoms tekant stiebu.
Pastate kuriamas panašus žmonių judėjimo principas, kuris suteikia
natūralumo, tikroviškumo, gyvybingumo. Judėjimo srautas suteka arba
išsilieja, judėjimas pastate pasiskirsto panašiai kaip medžio šakos.
Objektas griežtai įrėminamas kvadrato ribose, jos suvaldo
kreivalinijinę stuktūrą, daro jį harmoningu, aiškiai atskiria nuo
gamtos. Gamta čia dominuoja, ji papildo pastatą, suteikia jam formą,
charakterį. Jis formuojamas atsižvelgiant į gamtą, šalia upelio
augančius medžius, mišką, tačiau pastatas nėra gamtos dalis, todėl
projektuojamas kaip svetimkūnis, nekopijuojantis gamtos medžiagiškumo –
visiškai sterilus. Pastatas keičiasi ir tampa idomus tiek, kiek jam tai
leidžia gamta, nes ji nuolat keičiasi. Jis nereaguoja į šalia tekančią
upę, nekopijuoja, neprisitaiko – taip kontrasto principu pabrėžiamas
santykis su gamta, pastatas nedominuoja savo forma, aukštingumu ar
medžiagiškumu, todėl yra visiškai elementarus ir paprastas. Tai nėra
gamtai priklausantis daiktas, o tik dviejų priešingų struktūrų
susidūrimas, kurio pasekoje laimi gamta.
Žiuri komentaras: Galbūt architektūrinė idėja ir nėra itin
originali, tačiau Ignas teisingai panaudojo “išrastą dviratį”. Skaidrus,
lengvas paviljoninio tipo pastatas dera prie gamtinės aplinkos, tačiau
turi savo aiškų charakterį. Architektūros dekoratyvumas kažkuo siejasi
su Druskininkų architektūriniu kontekstu. Projektas labai profesionaliai
atliktas.
KITI DARBAI
MAGISTRŲ DARBAI
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS / KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY
Mindaugas Miliukštis
Seno ir naujo dermės aspektai buvusių dvarų sodybų architektūriniame tvarkyme / The aspects of harmony of the old and the new in architectural rearrangement of manors
Grytė Pevcevičiūtė
Miesto centrinės dalies atgaivinimo urbanistiniai principai / Urban principles of city center revitalization
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
Ieva Paškonytė
Multifunkcinis visuomeninio transporto terminalas šalia Karmelavos oro uosto Kaune
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, KAUNO DAILĖS FAKULTETAS
Jonas Šarakauskas
Kauno Savanorių prospektas – linijinis miesto centras. Architektūrinio formavimo problemos ir jų sprendimo galimybės
VGTU URBANISTIKOS KATEDRA
Gintarė Gaudiešiūtė
Biržų miesto centrinės dalies urbanistinės struktūros regeneracija
BAKALAURŲ DARBAI
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Vika Pranaitytė
Kadetų mokyklos kompleksas Juodkrantėje
Marius Mateika
Romos katalikų bažnyčia Aukštuosiuose Šančiuose
Sigita Daumantaitė
„Žiemos uostas“ – multifuncknis kompleksas Neries krantinėje
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, KAUNO DAILĖS FAKULTETAS
Žilvinas Ragelis
Kaimo reikalų ministerija Kaune
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
ARCHITEKTŪROS KATEDRA
Karolina Plioplytė
Alternatyvios kultūros centras Vilniuje /
Dalia Zakaitė
Verslo centras Kareivių gatvėje, Vilniuje
VGTU URBANISTIKOS KATEDRA
Vytenis Zilinskas
Kvartalo Vilniuje tarp Savanorių pr., Vytenio g. ir A. Vivulskio g. detalusis planas
Matas Ubarevičius
Prisikėlimo aikštės Šiauliuose detalusis planas
APIE PARODĄ-KONKURSĄ
Idėja. Renginio metu išrenkami geriausi praėjusių metų
bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas –
suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines
idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio,
profesionalų rato. Parodoje atsispindi Lietuvos aukštųjų architektūros
mokyklų mokymo rezultatai ir kokybė, bendras architektūros mokymo
Lietuvoje lygis.
Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų
paroda-konkursas skatina kokybiškų architektūros idėjų sklaidą, o taip
pat tai – dar viena paskata studentams rengti originalius, kokybiškus
baigiamųjų darbų projektus.
Parodos katalogas. Kataloge pateikta koncentruota projektų medžiaga. Parodos ekspozicijoje studentų darbų apimtis neribojama.
Dalyviai.
Šiemet parodoje dalyvauja 18 studentų iš 4 aukštųjų archietktūros
mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos,
Vilniaus dailės akademijai priklausančio Kauno dailės instituto ir
Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Vertinimo komisijai buvo
pateikti visi darbai, įvertinti 9-10 balų. Iš pateiktų projektų pagal
nustatytas kvotas komisija atrinko 18 geriausių studentų darbų,
dalyvaujančių parodoje-konkurse.
Vertinimo komisija.
Baigiamuosius studentų darbus vertina komisija, sudaryta iš
profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros
mokyklose. Komisiją sudarė: Vilius Adomavičius (Kaunas), Šarūnas
Sabaliauskas (Šiauliai), Donaldas Trainauskas (Vilnius), taip pat pagal
tradiciją į vertinimo komisiją pakviesta pernai metų geriausio magistro
darbo autorė Gilma Gylytė (Vilnius).
Vertinimo kriterijai. konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas
Ekspozicija. Ekspozicija veiks iki gruodžio 20 d. Vilniaus
dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose (Malūnų g. 5, Vilnius, greta
Sereikiškių parko)
Renginio akimirkos (foto R.Urbakavičius)
E.Bazaraitė
I.Uogintas
