Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektų sąjungų bendra ekspozicija Tarptautinės architektų sąjungos kongreso parodoje Tokijuje bus įrengta pagal esto M. Grimitliht projektą.
Rudenį Tokijas (Japonija) savaitei virs architektų desanto taikiniu: rugsėjo 25-spalio 1 dienomis čia šurmuliuos Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongresas. Pasaulio architektus ir nacionalines architektų organizacijas vienijančios UIA renginys, kas tris metus vykstantis vis kitame mieste, sutraukia per 10 000 architektų, projektuotojų, mokslininkų, studentų ir architektūrai neabejingų neprofesionalų.
XXIV-ajam UIA kongrese, kuriam parinkta tema „Design 2050“, bus diskutuojama apie gyvenimą ateities miestuose ir architektūros įtaką jo formavimui.
Paprastai lankytojus labiau nei pats kongresas, kurio metu UIA vadovai ir šalių-narių atstovai aptaria organizacijos veiklą ir strategiją, traukia svari papildoma programa: žymių architektų paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės, konkursai, turai ir architektūros parodos. Šiemet jos bus dvi: virtualioje parodoje „10 000 pasaulio architektų“ savo kūrybą parodys pavieniai pasaulio architektai. O bendroje parodoje, vyksiančioje parodų ir konferencijų centre Tokijuje, kiekviena šalis- UIA narė – turės progą įsirengti po savo architektūrinę ekspoziciją.
Lietuviai (Lietuvos architektų sąjunga) parodoje turės vieną ekspoziciją kartu su latviais ir estais – UIA veikloje visų trijų šalių architektų sąjungos dalyvauja kaip Baltijos šalių architektų sąjungų asociacija (BAUA).
Pasinaudoti galimybe būti pastebėtai parodoje šaliai nebus taip jau paprasta, įsivaizduojant bendrą kontekstą: begales paviljonų, minias žmonių, ribotą erdvę (kiekvienai šaliai skirta nedidukė 15 kvadratinių metrų gardelė). Nevalia ignoruoti ir lankytojų tipų (nors dalis jų bus paties kongreso dalyviai iš įvairių pasaulio šalių, prognozuojamas ir nemenkas smalsių japonų neprofesionalų srautas), ir tokių renginių lankymui būdingos skubos, nuovargio ir informacijos pertekliaus, suliejančio įspūdžius į chaotišką mišrainę.
Kokia turėtų būti ekspozicija, kad nepaskęstų margame fone, atkreiptų dėmesį, įsirėžtų į atmintį ir reprezentuotų Baltijos šalis kaip vienetą su savitu identitetu, o kartu – globaliu mentalitetu? Be to, ekspozicija turi atitikti temą, būti nesudėtingai realizuojama bei transportuojama ir dar tilpti į, kaip visada, labai ribotą biudžetą.
Pakvietusi Baltijos šalių architektus, dizainerius ir apskritai visus gyventojus teikti idėjas ekspozicijai atvirame konkurse, BAUA sulaukė 9 projektų.
Konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti ekspozicijos koncepciją (instaliaciją ir turinį), o taip pat ir suvenyrą, įteikiamą kiekvienam lankytojui.
Pagal konkurso sąlygas, vienas dalyvis galėjo pateikti neribotą skaičių projektų. Tuo pasinaudojęs estas Mark Grimitliht neapsiriko ir nušluostė nosį kitiems dalyviams du kartus, laimėjęs ne tik pirmą (projektas „Plasticine“) , bet ir antrą (projektas „Magnet“) vietas.
Trečią vietą laimėjo architektė iš Lietuvos Justina Padvarskaitė („Instant image house“). Žiuri taip pat išskyrė projektą „Mapping“ (Koit Ojaliiv, Triinu Silla; Estija).
I vieta (800 Eurų premija). PLASTICINE Mark Grimitliht (EST)
Autoriaus siūlymu 15 kv.m ploto erdvėje, baltų sienų fone, stūksotų masyvus 2050 cm diametro plasiticino rutulys. Anot autoriaus, jis būtų it trimatė žaidimų aikštelė, kurioje kiekvienas galėtų išreikšti savo viziją apie aplinką 2050-iesiems: minkštame rutulio paviršiuje palikti pėdsaką, ženklą, žinią. Šis interaktyvus, individualus performansas taip pat paskatins lankytoją suvokti, jog kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.
Suvenyras – rutulio mini versija kartoninėje dėžutėje.
Komisijos komentaras. Šmaikštus, lakoniškas, konceptualus ir filosofiškas darbas itin tinkamas parodos formatui. Ekspozicija būtų pastebima, įsimenanti ir suprantama iš pirmo žvilgsnio. Savotiška “balto lapo” idėjos interpretacija turi stiprų interaktyvų charakterį – lankytojas taps svarbiu ekspozicijos dalyviu, formuotoju, ne tik žiūrovu.
Geriausia BAUA ekspozicijos UIA kongreso pasaulinėje parodoje idėja bus toliau detalizuojama ir pildoma dirbant kartu su autoriumi.
II vieta (300 Eur) . MAGNET. Mark Grimitliht (EST)
Visą ekspozicijos erdvę užimsiančios uždaros dėžės sienos būtų išmargintos Baltijos šalių architektų klausimais apie ateitį, 2050-uosius. Suintriguotas klausimų, priversiančių susimąstyti, lankytojas dėžės viduje atsakymų neras – vietoje jų jį pasitiks tuščioje, tamsioje erdvėje levituojanti švytinti sfera. Tokia instaliacija dar labiau užaštrins vidun „atsineštus“ klausimus ir paskatins atverti mintis. Kaip suvenyrą kiekvienas lankytojas gautų popierinę dėžutę, kurios viduje būtų.. klausimas, kurį reikėtų sugalvoti pačiam.
Komisijos siūlymu, klausimai galėtų būti papildyti ir norais bei galėtų veikti interaktyviai: juos galėtų pateikti patys parodos lankytojai. Kai kurių žiuri narių nuomone, uždaros dėžės formatas laba ribotai ekspozicijos erdvei nėra tinkamiausias sprendimas.
III vieta (100 Eur). INSTANT IMAGE HOUSE. Justina Padvarskaitė (LT)
Dirbtinės, virtualios realybės kontekste architektė prognozuoja, jog 2050-aisiais pasaulis vėl atsigręš į tikrovę. Todėl pagrindiniu parodos elementu pasirinkta Polaroido fotografija – nesuklastojama, atspindinti tikrą realybę ir susiejanti žiūrovą su vieta.
Polaroidines nuotraukas su šiuolaikinės architektūros pastatų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos vaizdais autorė siūlo montuoti peršviečiamoje sienoje. Ekspozicijos grindys, pagamintos, kaip ir siena, iš orgstiklio ar polikarbonato, taptų žaidimų aikštele: iš ant jų pabertų nuotraukų lankytojai galėtų statyti kortų namelius.
Kaip suvenyrą parodos lankytojai išsineštų čia pat pasigamintą savo portreto “polaroidą” su BAUA logotipu.
Nesudėtinga instaliacijos realizacija, neformalus, aiškus formatas ir turinys, individualizuoto, paties lankytojo susikurto suvenyro idėja sulaukė žiuri pritarimo. Abejonių sukėlė pasiūlymas ant grindų paberti nuotraukų ir žaisti jomis – dalis lankytojų praeitų pro ekspoziciją neužėję į vidų.
Paskatinamoji premija. MAPPING. Koit Ojaliiv, Triinu Silla (EST).
Paprasto, švaraus sprendimo dėka visa erdvė tarp sienų liktų tuščia, pritaikyta didesniam lankytojų srautui. Tačiau, žiuri nuomone, ekspozicijos blanki vizualinė išraiška, įtaigumas ir turinio pobūdis – norint jį suvokti, būtina praleisti nemažai laiko skaitant ir gilinantis – nėra tinkamiausias šiai Pasaulinei parodai. Darbas įvertintas už analitinę dalį: įvairialypius pjūvius, kuriais siūloma nagrinėti ir pasauliui pristatyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos architektų veiklą (darbai pasaulyje, Baltijos šalyse atskirai ir bendri projektai).
Konkurso žiuri:
Rūta Leitanaitė (kuratorė), Gintautas Blažiūnas (Lietuva)
Veronika Valk, Hindrek Kesler (Estija)
Juris Skalbergs, Arvīds Līkops (Latvija)
Pagrindinis parodos kuratorius Tomomi Hayashi (Estija / Japonija)
Tekstas: Rūta Leitanaitė
